Lietuvõs Respùblikos valstýbės kontròlė, Valstýbės kontròlė, Lietuvos aukščiausioji audito institucija.
Uždaviniai, funkcijos, struktūra
Valstybės kontrolės pastatas Vilniuje (2019)
Lietuvoje Valstybės kontrolės veiklą reglamentuoja Valstybės kontrolės įstatymas (1995, nauja redakcija 2002). Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto vykdymą, valstybės piniginių išteklių naudojimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą ir kita. Įstatyme suformuluoti 2 pagrindiniai uždaviniai: prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, kaip vykdomas valstybės biudžetas ir garantuoti, kad valstybės auditas atitiktų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (International Organization of Supreme Audit Institutions, INTOSAI) priimtus tarptautinius standartus ir įtvirtintų teigiamą valstybės audito poveikį valstybei ir visuomenei.
Įgyvendindama savo funkcijas Valstybės kontrolė atlieka 2 rūšių valstybės auditą: finansinį (teisėtumo) – audituojamo subjekto biudžeto ir finansinių vykdymo, metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, nacionalinio ataskaitų rinkinio ir (ar) kitų ataskaitų duomenų, t. p. valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams vertinimą ir nepriklausomos nuomonės pareiškimą; veiklos auditą – audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos įvertinimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Valstybės kontrolė, būdama atskaitinga Seimui, kasmet teikia jam išvadas dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, dėl valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų ataskaitos, dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos, t. p. Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą, nuo 2015 atlieka biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją.
pagrindinis įėjimas į Valstybės kontrolės pastatą Vilniuje (2019)
Valstybės kontrolės pareigūnai
Valstybės auditą atliekantys Valstybės kontrolės pareigūnai turi teisę savarankiškai pasirinkti audito procedūras, gauti auditui atlikti reikiamus dokumentus ir informaciją, ekspertizės įstaigų išvadas pagal pateiktus audito dokumentus, pasitelkti atitinkamų sričių specialistus ir audito įstaigas, kai atliekamas specifinių sričių auditas, atlikti kontrolinius matavimus, materialinių vertybių inventorizaciją ar kitaip tikrinti audituojamo subjekto turtą, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Valstybės kontrolierių Prezidento teikimu 5 metams skiria Seimas.
Raida 1918–1990
1919 01 16 įsteigta Lietuvos valstybės aukščiausioji kontrolės institucija (Valstybės kontrolė) ir paskirtas pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vadovas Kostas Daugirdas. Valstybės kontrolės veiklą reglamentavo 1919 02 20 Valstybės Tarybos priimtas Įstatymas valstybės kontrolei tvarkyti. Šio įstatymo nuostatos perkeltos į 1919 04 04 redakcijos Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius. Ypač reikšmingas dokumentas buvo 1926 02 16 Valstybės kontrolės įstatymas.
Valstybės kontrolės funkcijas vykdė Valstybės kontrolieriaus įstaiga, kurios kompetencijai priklausė valstybės pajamų ir išlaidų, turto, skolų ir apskaitos priežiūra, jai turėjo atsiskaityti valstybės ir savivaldybių įstaigos, naudojančios valstybės lėšas, t. p. visuomeninės organizacijos ir privačios įstaigos, bendrovės ir įmonės, disponuojančios valstybės turtu, gavusios valstybės kreditus ar garantijas. Įstaiga Seimui privalėjo pateikti praėjusių metų valstybės biudžeto vykdymo apskaitą.
Valstybės kontrolierius pagal tarnybą ir atlyginimą buvo prilygintas ministrui, jį skyrė ir atleido Prezidentas, jis privalėjo turėti Valstybės Tarybos, vėliau – Seimo, dar vėliau – ir Prezidento pasitikėjimą, patariamojo balso teise dalyvavo Ministrų Kabineto posėdžiuose, bet nebuvo jam pavaldus.
Įstaigą sudarė Biudžeto vykdymo apskaitos skyrius, Bendroji revizija, Susisiekimo revizija ir Krašto apsaugos revizijos departamentas. 1920 Valstybės kontrolėje dirbo 102, 1930 – 155 darbuotojai.
SSRS okupacijos metais (1940–41) Valstybės kontrolė pertvarkyta į Valstybės kontrolės liaudies komisariatą, darbuotojai atleisti, paskirti lojalūs okupacinei valdžiai. Vietoj atleisto (ir ištremto į Sibirą) Valstybės kontrolieriaus K. Šakenio Valstybės kontrolės liaudies komisaru paskirtas L. Adomauskas (iki 1941 04 22).
Nacių okupacijos (1941–44) pradžioje veikusioje Lietuvos laikinojoje vyriausybėje Valstybės kontrolieriumi buvo paskirtas Pranas Vainauskas, kartu ėjęs prekybos ministro pareigas.
1944 Valstybės kontrolė vėl pertvarkyta pagal SSRS modelį: atnaujintas sąjunginis respublikinis Valstybės kontrolės liaudies komisariatas (vadovavo Zigmas Tverkus 1944 06 15–1946 03 25), 1946 pertvarkytas į Valstybės kontrolės ministeriją (Zigmas Tverkus 1946 03 25–1948 04 03, Aleksandras Jefremovas 1948 04 03–1958 02 20), po 1958 įstaiga ne kartą buvo pertvarkoma, keitėsi pavadinimai – Tarybinės kontrolės komisija (Pranas Oleka 1958 02 25–1961 10 07), Valstybinės kontrolės komisija (Pranas Oleka 1961 10 07–1962 12 26), Partinės-valstybinės kontrolės komitetas (A. Barauskas 1962 12 26–1965 12 25), Liaudies kontrolės komitetas (Albertas Barauskas 1965 12 25–1982 12 02, Alfonsas Kairelis 1982–85, Jonas Lukauskas 1985–90). Valstybės kontrolės sistema buvo paini, savavališkai veikianti, sudaryta remiantis SSKP direktyvomis; ji buvo SSKP komandinio biurokratinio diktato įrankis.
Raida nuo 1990
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 04 05 Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų įsteigimo, šiuo įstatymu buvo įkurtas Valstybės kontrolės departamentas. 1990 05 31 Valstybės kontrolės departamento įstatymas galutinai įteisino Lietuvoje 1918–40 buvusį institucijos pavadinimą Valstybės kontrolė, instituciją apibrėžė kaip atsakingą už valstybės turto apsaugą ir Aukščiausiajai Tarybai atskaitingą instituciją, tikrinančią valstybės finansinių ir materialiųjų išteklių naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, t. p. nustatė Valstybės kontrolės departamento struktūrą (sudarė centrinis aparatas ir apygardų valstybės kontrolės skyriai).
Valstybės kontrolės vėliava
1996 buvo patvirtintas pirmasis Valstybės kontrolės pareigūnų profesinės etikos kodeksas. 2001 05 17 Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento patvirtino Valstybės kontrolės vėliavą ir ženklą.
Valstybės kontrolės ženklas
2001 12 13 Seimas priėmė naujos redakcijos Valstybės kontrolės įstatymą (įsigaliojo 2002 03 01), kuriuo Valstybės kontrolė apibrėžta kaip Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. 2003 07 01 Valstybės kontrolei pavesta Lietuvos tarptautinių sutarčių, teisės aktų, 2004 05 01 (narystės Europos Sąjungoje dieną) – ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus. 2003 11 25 jai pavesta audituoti valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. 2005 12 22 papildžius Valstybės kontrolės įstatymą patikslinti Valstybės kontrolės veiklos tikslai ir uždaviniai, sustiprinta valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų svarba ir atsakomybė valstybės audito procese.
Nuo 1992 10 Valstybės kontrolė yra Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos, nuo 1993 06 – Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (European Organization of Supreme Audit Institutions, EUROSAI) narė. 2002–08 ir nuo 2021 EUROSAI Valdymo tarybos narė, 2017–20 vadovavo EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupei.
2012–13 Valstybės kontrolė pirmininkavo Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų vadovų Ryšių palaikymo komitetui.
Valstybės kontrolieriai
1
2807
609
1553