valstybės paslaptis

valstýbės paslapts, teisės aktų nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinės, žvalgybos, teisėsaugos, mokslo, technikos ir kita informacija, kurios praradimas ar neteisėtas atskleidimas gali kelti grėsmę valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti žalos valstybės interesams, kelti pavojų žmogaus gyvybei. Valstybės paslaptį gali sudaryti kovos su terorizmu bei diversijomis, valstybės institucijų veiklos karo padėties sąlygomis, mobilizaciniai kariuomenės, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo planai, informacija apie valstybės gynybinį rezervą, technologinių procesų naudojimą tobulinant ginkluotę, karinę techniką, pinigų technologinės apsaugos elementų kūrimą, derybas su užsienio valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis, duomenys apie šifrus, valstybės branduolinių objektų apsaugos organizavimą, naujas technologijas, mokslinius tyrimus ir jų rezultatus, turinčius ypatingą reikšmę valstybės interesams, ir kita. Įslaptinta informacija, išskyrus užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį, yra valstybės nuosavybė.

Lietuvoje Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (1999, nauja redakcija 2004) reglamentuoja Valstybės paslaptį ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo ir kontrolės pagrindus bei tvarką, nustato įslaptintos informacijos tam tikrų apsaugos sričių (pvz., personalo patikimumo, fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių slaptumo) reikalavimus. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus tvirtina ir keičia paslapčių subjektų (valstybės ir savivaldybių institucijų, kurių veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir apsauga) vadovai, suderinę su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija (įkurta 2000). Valstybės paslaptį sudaranti įslaptinta informacija pagal svarbą, galimos žalos valstybei, jos institucijoms ar asmenims (jei informacija būtų prarasta ar atskleista neturintiems jos sužinoti asmenims) dydį ir pagal tokiai informacijai apsaugoti būtinos apsaugos lygį skirstoma į visiškai slaptą (įslaptinama 30 metų) ir slaptą (įslaptinama 15 metų). Pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn už valstybės paslapties praradimą, atskleidimą, neteisėtą disponavimą.

2271