Valstýbės saugùmo komitètas (Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti, KGB), iki 1958 Valstybės saugumo komitetas prie SSRS Ministrų Tarybos, SSRS institucija, 1954–91 vadovavusi valstybės vidaus (politinė policija, vidaus kariuomenė, valstybės sienų apsauga) ir išorės (žvalgyba ir kontržvalgyba) saugumo institucijų sistemai. Įkurtas 1954 02 13, po J. Stalino mirties (1953) prasidėjus atšilimui ir panaikinus Valstybės saugumo ministeriją. Sąjunginėse respublikose veikė Valstybės saugumo komiteto padaliniai – sąjunginio ir respublikinio pavaldumo valstybės saugumo komitetai.
Ankstesnės institucijos
Iki 1954 Valstybės saugumo komiteto funkcijas vykdė įvairios institucijos. Rusijos ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu (1917–22) padėjo bolševikams įsitvirtinti valdžioje, buvo svarbiausia vadinamojo raudonojo teroro vykdytoja. 1922 vietoj jos įkurta Valstybinė politinė valdyba (rusiškai Gosudarstvennoje političeskoje upravlenije, GPU), 1923 ji pertvarkyta į Jungtinę valstybinę politinę valdybą (rusiškai Objedinionnoje gosudarstvennoje političeskoje upravlenije, OGPU), sąjunginėse respublikose įsteigtos vietos valstybinės politinės valdybos. 1934 šios institucijos tapo pavaldžios SSRS ir sąjunginių respublikų vidaus reikalų liaudies komisariatams (rusiškai Narodnyj komissariat vnutrennich del, NKVD). 1941 sukurtas savarankiškas Valstybės saugumo liaudies komisariatas (rusiškai Narodnyj komissariat gosudarstvennoj bezopasnosti, NKGB), 1946 NKVD ir NKGB pavadinti atitinkamai Vidaus reikalų (MVD) ir Valstybės saugumo (rusiškai Ministerstvo gosudarstvennoj bezopasnosti, MGB) ministerijomis (1953 jos buvo sujungtos į Vidaus reikalų ministeriją).
Valstybės saugumo komiteto centrinis pastatas Maskvos Lubiankos aikštėje (1985); priešais – paminklas F. Dzierżyńskiui (1958, skulptorius Jevgenijus Vučetičius; demontuotas 1991 08)
Valstybės saugumo komiteto veikla
Aktyviai veikdamas užsienyje (šnipinėjo, rengė diversijas, politines provokacijas, oponentų diskreditavimą ir kita; dalyvavo malšinant 1953 Berlyno sukilimą, 1956 Vengrijos revoliuciją, 1968 Prahos pavasarį; nuo 6 dešimtmečio pabaigos kontroliavo ir Vyriausiąją žvalgybos valdybą, arba GRU), buvo pirmiausia vidaus represinė institucija. Vykdomų represijų mastas buvo daug mažesni nei 4–5 dešimtmetyje (Didysis valymas, GULAG, lageriai, politiniai procesai SSRS), bet Valstybės saugumo komitetas siekė politiškai kontroliuoti visas SSRS viešojo gyvenimo sritis (turėjo, manoma, kelis milijonus agentų, informatorių ir kitų slaptų bendradarbių), slopino bet kokius visuomenės nepasitenkinimo esama padėtimi pasireiškimus, persekiojo disidentus, stebėjo ir sekė sovietinės santvarkos esamus ar galimus oponentus, dvasininkus, šiaip kitaminčius. Valstybės saugumo komitetas darė didelę įtaką SSRS valdžios sistemai: 6 dešimtmetyje padėjo N. Chruščiovui pašalinti L. Berijos šalininkus, 1964 dalyvavo nuverčiant patį N. Chruščiovą.
ilgametis Valstybės saugumo komiteto pirmininkas Jurijus Andropovas (1982)
Ilgametis Valstybės saugumo komiteto vadovas J. Andropovas 1973 tapo SSKP Centro komiteto politinio biuro nariu, po L. Brežnevo mirties (1982) – SSKP Centro komiteto generaliniu sekretoriumi (komiteto aparate tuo metu dirbo apie 0,5 mln. žmonių). Prasidėjus M. Gorbačiovo pertvarkai Valstybės saugumo komiteto įtaką bandyta riboti; iš dalies dėl to komitetui vadovaujantis V. Kriučkovas parėmė konservatyvių jėgų Maskvoje surengtą Rugpjūčio pučą (1991). Jam žlugus Valstybės saugumo komitetas 1991 11 panaikintas, vietoj jo įsteigta SSRS tarprespublikinė saugumo tarnyba, SSRS centrinė žvalgybos tarnyba ir SSRS valstybės sienų apsaugos komitetas. Žlugus SSRS, Rusijoje šios įstaigos buvo kelis kartus reorganizuojamos (įkurta Užsienio žvalgybos tarnyba, Prezidento saugumo tarnyba ir kita); nuo 1995 04 veikia Federalinė saugumo tarnyba.
Pirmininkai
Valstybės saugumo komiteto pirmininkai: I. Serovas (1954–58), A. Šelepinas (1958–61), V. Semičiastnas (1961–67), J. Andropovas (1967–82), V. Fedorčiukas (1982), V. Čebrikovas (1982–88), V. Kriučkovas (1988–91), V. Bakatinas (1991).
Veikla Lietuvoje
Lietuvoje 1954–91 veikė SSRS Valstybės saugumo komiteto padalinys – LSSR Valstybės saugumo komitetas (apie ankstesnių SSRS saugumo institucijų veiklą 1940–41 ir 1944–54 – SSRS saugumo institucijos Lietuvoje).
L: J. Starkauskas Represinių struktūrų ir komunistų partijos bendradarbiavimas įtvirtinant okupacinį režimą Lietuvoje 1944–1953 m. Vilnius 2007.
Valstybinė politinė valdyba; GPU; Jungtinė valstybinė politinė valdyba; OGPU; Vidaus reikalų liaudies komisariatas; NKVD; Valstybės saugumo liaudies komisariatas; NKGB; Valstybės saugumo ministerija; MGB