valstybės tarnyba
valstýbės tarnýba, profesinė veikla, kurią vykdo valstybės tarnautojai, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.
Valstybės tarnybos institutas vadinamas įvairiai – viešoji tarnyba, valstybės tarnyba, civilinė tarnyba.
Valstybės tarnybos sistemos
Skiriamos 2 valstybės tarnybos sistemos – karjeros ir sutartinė.
Karjeros sistema pasižymi tuo, kad valstybės tarnybos pagrindai reglamentuojami įstatymų normomis, valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas iš tarnybos tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, t. y. atleidimas iš tarnybos yra aukščiausia tarnybinė sankcija. Karjeros sistema pradėjo formuotis 19 a. ir 20 a. pirmoje pusėje Vokietijoje.
Sutartinė sistema atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur buvo suformuota vadinamoji spoils system (liet. globos sistema), kai valstybės tarnautojų veikla priklauso nuo rinkimų rezultatų.
Pagrindiniai bruožai
Valstybės tarnyba plačiąja prasme yra visų valstybės tarnautojų veikla, susijusi su jų pareiginių funkcijų (teisių ir pareigų) vykdymu, siaurąja – tik valstybės institucijų tarnautojų veikla, kuria siekiama įgyvendinti valstybės funkcijas ir uždavinius remiantis įstatymais ir kitais teisės aktais bei jų nustatytomis formomis ir metodais. Apima teisinius santykius, kurie atsiranda asmeniui įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus. Valstybės tarnyba įgyvendina valstybės valdymo tam tikros srities politiką ar užtikrina jos įgyvendinimo koordinavimą derinant valstybės įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių (trečiųjų, t. y. nedirbančių toje institucijoje) asmenų atžvilgiu. Dažniausiai grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir karjeros principais, administracinės, darbo, civilinės, finansų teisės normomis, kurios reguliuoja valstybės tarnybos santykius. Į valstybės tarnybą asmenys dažniausiai patenka konkurso tvarka ar paskiriant (pvz., politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai).
Valstybės tarnybos užuomazgų galima rasti 21 amžiuje prieš Kristų.
Valstybės tarnyba Lietuvoje
Lietuvoje pagal Valstybės tarnybos įstatymą (1999, nauja redakcija 2002) valstybės tarnyba yra valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos arba užtikrinamas diplomatinės tarnybos institucijų funkcionavimas, arba padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems priskirtas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.
Valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose dalyvauja karjeros valstybės tarnautojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, įstaigų vadovai, pakaitiniai valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai.
Be minėto įstatymo, valstybės tarnybos institutas reglamentuojamas Vidaus tarnybos statutu (2018, įsigaliojo 2019), Prokuratūros (1994, įsigaliojo 1995, nauja redakcija 2003), Žvalgybos (2000, nauja redakcija 2013), Specialiųjų tyrimų tarnybos (2000), Vadovybės apsaugos (2002), Diplomatinės tarnybos (1998, įsigaliojo 1999), Vietos savivaldos (1994, įsigaliojo 1995, naujos redakcijos 2000, 2008) ir kitais įstatymais. Valstybės tarnautojams yra taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo (1997, nauja redakcija 2000), Asmens duomenų teisinės apsaugos (1996, naujos redakcijos 2001, 2003, 2009), Korupcijos prevencijos (2002), Valstybės ir tarnybos paslapčių (1999, įsigaliojo 2000, nauja redakcija 2004), Valstybinių pensijų (1994, įsigaliojo 1995) įstatymai, Baudžiamasis (2000, įsigaliojo 2003), Civilinis (2000, įsigaliojo 2001), Darbo (2016, įsigliojo 2017) kodeksai ir kiti teisės aktai.
Lietuvoje valstybės tarnybos užuomazgų galima rasti 13 amžiuje.
-viešoji tarnyba; -valstybės tarnyba; -civilinė tarnyba
L: I. Deviatnikovaitė Administracinė teisė. Bendroji dalis Vilnius 2021.
3246