valstýbės teritòrija, sausuma ir teritoriniai vandenys, apjuosti valstybės sienų, ir virš to ploto esanti oro erdvė bei po juo glūdinčios žemės gelmės. Pagal 1982 Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją (Lietuvoje įsigaliojo 2003) teritorinės jūros didžiausias plotis gali būti 12 jūrmylių nuo kranto linijos. Pagal besiformuojantį tarptautinį paprotį valstybės oro erdvė virš jos sausumos ir vandens teritorijos baigiasi ten, kur prasideda Žemės palydovo žemiausia orbita.
Valstybės teritorijoje galioja valstybės suverenitetas ir jurisdikcija, įgyvendinama valstybės viršenybė (aukščiausia ir išimtinė valdžia teritorijoje ir joje esantiems asmenims). Tarptautinė teisė reikalauja gerbti valstybių teritorinį vientisumą, nekeisti valstybės teritorijos jėga. Teisėti valstybės teritorijos įgijimo būdai yra tie, kurie neprieštarauja tautų apsisprendimo principui, tai yra tos teritorijos gyventojų plebiscitu ar referendumu išreikštai valiai. Pripažįstama teisė apsikeisti tam tikromis savo valstybės teritorijos dalimis, perleisti teritorijos dalį (cesija) ar ją išnuomoti (tarptautinė teritorijos nuoma). Valstybė sutartimi ar vienašališkai gali prisiimti įsipareigojimų savo teritorijos dalių atžvilgiu (pvz., dėl neutralumo, dėl nebranduolinės zonos).