Valstýbinė kalbõs inspèkcija, valstybinė įstaiga, kontroliuojanti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose, valstybės viešajame gyvenime laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą. Atskaitinga Lietuvių kalbos komisijai, atsakinga Kultūros ministerijai. Būstinė Vilniuje. Įkurta 1990 07 30 kaip Kultūros paveldo inspekcijos specialusis padalinys, 1995 prijungta prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, nuo 2001 11 20 veikia kaip atskira įstaiga. Valstybinė kalbos inspekcija tikrina, ar Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius ir techninius dokumentus tvarko ir susirašinėja valstybine kalba, ar jų oficialūs renginiai vyksta valstybine kalba, ar jų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai moka valstybinę kalbą pagal nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas ir garantuoja gyventojų aptarnavimą valstybine kalba.
Valstybinės kalbos inspekcijos logotipas
Tikrina, ar fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba, ar viešai demonstruojamos audiovizualinės programos, kino filmai verčiami į valstybinę kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais, ar visuomenės informavimo priemonės, knygų ir kitų leidinių leidėjai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos normų. Kontroliuoja, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų, reklamų, viešųjų užrašų kalba būtų taisyklinga, kad būtų vartojami sunorminti Lietuvos vietovardžiai, o įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai atitiktų lietuvių kalbos normas, t. p. atlieka kitas valstybinės kalbos vartojimo priežiūros funkcijas. Už valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo pažeidimus Valstybinė kalbos inspekcija turi teisę taikyti administracines nuobaudas.
Viršininkai: Donatas Smalinskas (1990–2019), Audrius Valotka (nuo 2020).
kalbos inspekcija