Simono Daukanto aikštėje trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija ir prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas tautai Valstybės atkūrimo šimtmečio proga (2018 02 16, Vilnius)
Rygoje karinis paradas švenčiant Latvijos nepriklausomybės 100 metų sukaktį (2018 11 18)
valstýbinė šveñtė, teisės aktais įtvirtinta šalies ar tautos šventė (šventės), susijusi su valstybės įkūrimu, nepriklausomybės paskelbimu ar atgavimu, monarcho gimimu, valstybei ir visuomenei kitais svarbiais įvykiais ar tradicijomis. Per valstybinę šventę ant pastatų keliamos valstybės vėliavos, vyksta oficialūs ir visuomeniniai renginiai šiai dienai paminėti, teikiami valstybės apdovanojimai. Kaip ir dauguma švenčių dienų, valstybinė šventė yra ne darbo diena. Pagal tarptautinį paprotį valstybinės šventės proga kitų valstybių vadovai siunčia sveikinimus, kuriuose glaustai pateikiamas ir sveikinančios valstybės požiūris dvišalių santykių ir kitais klausimais.
Valstybinė šventė dažniausiai vadinama Nepriklausomybės (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Latvijoje), Konstitucijos (pvz., Norvegijoje, Slovakijoje), Respublikos (pvz., Danijoje, Indijoje), Monarcho gimimo (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Liuksemburge), Vėliavos (pvz., Švedijoje), Susivienijimo (pvz., Vokietijoje) diena. Valstybė gali turėti kelias valstybines: pvz., Lietuva – Lietuvos valstybės atkūrimo, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienas, Malta – Nepriklausomybės ir Respublikos dienas.
Adelaidėje Australijos dienos progai paminėti skirtas paradas (2020 01 26)
Lietuvoje 1990–2003 valstybinę šventę reglamentavo Švenčių dienų įstatymas, nuo 2003 – Darbo kodeksas.
1180