valstýbinė žẽmė, valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė.
LIETUVOS valstybinę žemę sudaro: valstybės išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė, valstybės paveldėta žemė, pagal sandorius valstybės nuosavybėn įgyta žemė, perduota neatlygintinai valstybės nuosavybėn savivaldybės teise priklausiusi žemė, žemė, kuri įstatymų nustatyta tvarka paimta visuomeniniams poreikiams. Dar priklauso žemė, kuri kaip šeimininko neturintis turtas teismo sprendimu perduota valstybės nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka už teisės pažeidimus konfiskuota žemė, kita žemė, kuri buvo konfiskuota SSRS ir nėra įsigyta savivaldybių ar perduota privačion nuosavybėn. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta žemė. Ji naudojama: valstybinės reikšmės keliams ir geležinkeliams, pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo, valstybiniams rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms. Dar naudojama valstybinės reikšmės miškams ir parkams, valstybinės reikšmės istoriniams, archeologiniams ir kultūriniams objektams, valstybinės reikšmės vidaus ir teritoriniams vandenims, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijai, pasienio juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta). Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės savivaldybių ar privačion nuosavybėn įsigyti negalima. Kita valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudoti, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001), Žemės įstatymo (1994, nauja redakcija 2004) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 2017 pradžioje valstybinė žemė užėmė 2200,1 tūkst. ha, arba 33,7 % Lietuvos teritorijos.
2436