valstýbinės žẽmės naudójimo tvarkà, teisės aktais nustatytų reikalavimų naudojant valstybinę žemę laikymasis.
Lietuvoje valstybinės žemės naudojimo tvarka nustatyta Žemės įstatyme (1994, nauja redakcija 2004). Valstybinę žemę patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybės, Valstybės turto fondas, Valstybės žemės fondas, kai kurie kiti valstybės ir savivaldybių subjektai. Savivaldybės tarybos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, t. p. valstybinės žemės patikėtinių, nurodytų kituose įstatymuose (pvz., 1994 Miškų įstatyme), sprendimu valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami neatlygintinai naudotis (sudarant panaudos sutartį, kuri ne vėliau kaip per 3 mėnesius įregistruojama Nekilnojamojo turto registre) valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų, parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, t. p. viešosioms įstaigoms ir kai kuriems kitiems subjektams (tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti), t. p. tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms. Valstybinės žemės patikėtiniai aukciono būdu ar be jo valstybinės žemės sklypus gali išnuomoti ne daugiau kaip 99 metams, žemės ūkio paskirties žemę – ne daugiau kaip 25 metams, perleisti sudarant pirkimo‑pardavimo sutartį su privačiais ar juridiniais asmenimis arba neatlygintinai savivaldybėms. Pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) valstybinės žemės sklypams gali būti nustatomi servitutai (servitutas). Paimant privačios žemės sklypą visuomeniniams poreikiams jo savininkui turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina ar šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje.
2271