Valstybinio apdraudimo įstaiga

Valstybinio apdraudimo įstaigos instrukcijos antraštinis lapas (1925; Kauno apskrities viešoji biblioteka)

Valstýbinio apdraudmo staiga, Lietuvos finansų ministerijos draudimo bendrovė, veikusi 1921–40. Būstinė buvo Kaune, draudimo inspekcijos Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje.

Valstybinio apdraudimo įstaigos valdytoją ir jo pavaduotoją skyrė Lietuvos prezidentas.

Pagrindinis kapitalas – 1,8 mln. litų.

Valstybinio apdraudimo įstaiga rengė pavienių draudimo rūšių taisykles, draudė ir perdraudė gyvybę ir turtą (trobesius, gyvulius, pašarus, javus nuo gaisro), prižiūrėjo šalyje veikiančių draudimo bendrovių veiklą.

Patariamoji institucija – Draudimo komitetas (jį sudarė Valstybinio apdraudimo įstaigos valdytojas, valstybės kontrolės atstovai iš draudimo bendrovių) – pateikdavo nuomonę nustatant ir keičiant draudimo tarifus, didinant pagrindinį kapitalą, įsigyjant vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, paskirstant pelną ir kita.

1939 Valstybinio apdraudimo įstaiga sudarė apie 76 000 draudimo sutarčių, surinko 4 mln. litų draudimo įmokų (iš jų draudimo nuo gaisro įmokos sudarė 95 %, krovinių ir laivų – 3,5 %). 1940 vasarą Valstybinio apdraudimo įstaiga sovietinės valdžios nacionalizuota, tapo SSRS valstybinės draudimo įstaigos Gosstrach padaliniu, įgijo draudimo paslaugų monopolį.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 atgavo ūkinį savarankiškumą ir tapo Lietuvos valstybine draudimo įmone (nuo 1996 Lietuvos draudimas).