Valstýbinis bánkas (rusų kalba Gosbank), SSRS valstýbinis bánkas, SSRS centrinis bankas, veikęs 1923–1991. Būstinė buvo Maskvoje.
Veikla
Buvo vienas didžiausių bankų pasaulyje, bendras centralizuotas SSRS emisijos, kasinis ir atsiskaitymų centras, trumpalaikio kredito pagrindinė įstaiga šalyje. Vykdė pinigų emisiją ir organizavo jų apyvartą, priėmė indėlius, teikė trumpalaikes paskolas visų ūkio šakų įmonėms ir organizacijoms, ilgalaikes investicines paskolas žemės ūkio, miškų ir vandens ūkio, vartotojų kooperacijos įmonėms ir organizacijoms, kaimo vietovių gyventojams, finansavo ilgalaikio turto kapitalinį remontą, prižiūrėjo ir koordinavo kitų šalies kredito įstaigų veiklą, vykdė atsiskaitymus negrynaisiais pinigais ir valstybės biudžeto kasinį aptarnavimą, kredito ir atsiskaitymų tarptautines operacijas, operacijas šalies viduje su užsienio valiutomis ir tauriaisiais metalais, nustatė užsienio valiutų kursus.
Istorija
Įkurtas pertvarkius Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos valstybinį banką (įkurtas 1921). 1923–1954 buvo pavaldus Finansų ministerijai, 1954–1991 – Ministrų Tarybai. 1963–1987 valdė SSRS taupomųjų kasų sistemą. 1981 turėjo daugiau kaip 4400 skyrių, agentūrų ir kontorų, daugiau kaip 79 700 taupomųjų kasų, 147,8 mln. indėlių (suma 165,7 mlrd. rublių), suteiktų trumpalaikių paskolų likutis 1981 pabaigoje sudarė 256,5 mlrd., ilgalaikių – 58,4 mlrd. rublių. Suirus SSRS, 1991 12 20 Valstybinis bankas likviduotas, visus jo finansinius aktyvus ir pasyvus bei Rusijos teritorijoje buvusį turtą perėmė Rusijos bankas.
Valstybinio banko įstaigos Lietuvoje
Lietuvoje 1940 nacionalizuotas Lietuvos bankas tapo Valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora (veikė Vilniuje 1940–1941 ir 1944–1987). 1981 ji turėjo Vilniaus miesto valdybą ir 51 skyrių, 985 taupomąsias kasas, 1,8 mln. indėlių (3295,2 mln. rublių). 1986 Valstybinio banko įstaigos Lietuvoje aptarnavo 51 300 susivienijimų, įmonių, organizacijų, ūkių, įstaigų ir individualių skolininkų, mokėjimų apyvarta (be grynųjų pinigų) sudarė 50,3 mlrd. rublių, suteiktų trumpalaikių paskolų likutis 1986 pabaigoje – 2,9 mlrd., ilgalaikių – 1,2 mlrd. rublių, Valstybinio banko įstaigoms kontroliuojant finansuota 1,1 mlrd. rublių kapitalinių įdėjimų.
1987 vietoj Valstybinio banko Lietuvos respublikinės kontoros ir jos vietinių skyrių įsteigtas Valstybinio banko Lietuvos respublikinis bankas, turėjęs įgaliotinius miestuose ir rajonuose. 1991 jo turtą perėmė atkurtas Lietuvos bankas.
-SSRS centrinis bankas