vãlų literatūrà, valų kalba parašyti literatūros kūriniai. Skiriami valų literatūros 3 laikotarpiai: bardų poezijos (nuo 6 a.), valų literatūros atgimimo (nuo 16 a.) ir šiuolaikinės literatūros (nuo 19 a. pabaigos). Nuo 6 a. vyravo valdovus ir karo žygius šlovinanti bardų poezija (išliko 13–15 a. rankraščių), kuri ypač klestėjo 11–13 amžiuje. Žymiausias šio laikotarpio prozos veikalas – 11 padavimų rinkinys Mabinogionas (The Mabinogion, užrašytas apie 1372–1425), grindžiamas ikikrikščioniškąja keltų mitologija, liaudies pasakomis, ankstyvųjų viduramžių istorijos tradicijomis. Viduramžiais daugiausiai kurti teisės veikalai, įvairūs pasakojimai. Renesanso laikotarpiu Velsą prijungus prie Anglijos, valų literatūra supanašėjo su anglų literatūra, kūrėsi naujųjų laikų proza. Anglų‑valų literatūros užuomazgos ryšku rojalistų Henry Vaughano (1621–95) ir G. Herberto kūryboje. 1546 išspausdinta pirmoji knyga valų kalba – aristokrato, valstybės veikėjo Johno Prise’o (apie 1501–55) Šioje knygoje (Yn y llyvyr hwnn). Joje kalbama apie religines reformas, pateikiama apaštalų mokymų, valų kalbos abėcėlė. Williamo Salesbury (apie 1520–84) parašė anglų–valų kalbų žodyną (1550), 1567 į valų kalbą išvertė Naująjį Testamentą. 1567 mokslininkas humanistas Robertas Gruffyddas (1532–98) išleido valų kalbos gramatiką valų kalba. 1588 Williamas Morganas (1545–1604) pirmasis iš graikų ir hebrajų kalbų į valų kalbą išvertė visą Bibliją. 17 a. valų kalba daugiausiai rašyti religiniai kūriniai. Žymiausi to laikotarpio rašytojai – puritonas Morganas Llwydas (1619–59, rašė anglų ir valų kalbomis) ir Vavasoras Powellas (1617–70).
Valų literatūros atgimimo laikotarpiu (ypač 18 a.) pradėta domėtis valų kalba ir Velso bardų poezijos klasikinėmis formomis. Naujajai klasikinės poezijos mokyklai vadovavo poetas Goronwy Owenas (1723–69). Žymiausias šio laikotarpio poetas klasicistas Williamas Williamsas Pantycelynas (1717–91) kūrė religinę poeziją (giesmių rinkinys Aleluia 1744), elegijas. 19 a. pradžioje pradėti rengti Velso poezijos, dainų ir muzikos nacionaliniai festivaliai (Eisteddfod). Buvo publikuojami populiarūs kūriniai ir mokslo darbai, religinė poezija, lyriniai himnai, baladės, poetinės dramos, grindžiamos istoriniais pasakojimais, Biblijos epizodais, valų mitologija ir legendomis.
19 a. pabaigoje prasidėjo antrasis valų literatūros atgimimas, jo centru tapo 1883 įkurtas Velso universitetas. Klestėjo poezija (Evanas Evansas, 1731–89, Johnas Blackwellas, 1797–1841, Williamas Thomas, 1799–1848), proza (Danielis Owenas, 1836–95). 20 a. valų kalba plėtoti beveik visi šiuolaikinės literatūros žanrai ir stiliai. Garsiausi 20 a. valų rašytojai – tautinio judėjimo vadovas, poetas, dramaturgas, istorikas, literatūros kritikas Saundersas Lewisas (1893–1985) ir prozininkė Kate Roberts (1891–1985). Nuo 1980 valų kalba leidžiama daug romanų (Aledas Islwynas, g. 1953, Angharad Tomos, g. 1958). Nuo 1990 ryšku valų literatūros posūkis į postmodernizmą (prozininkai Williamas Owenas Robertsas, g. 1960, Mihangelis Morganas, g. 1955, poetas Alanas Llwydas, g. 1948). Išleista Mennos Elfyn (g. 1951) eilėraščių rinktinė lietuvių ir anglų kalbomis Vualiuotas bučinys = Veiled Kiss (2005).
1526