vanadatai

vanadãtai, mineralų klasė; vanadžio rūgšties druskos. Tetraedrinio tipo anijonus VO₄^3- tarpusavyje jungia įvairaus valentingumo K, Na, Ca, Sr, Ba, Zn, Pb, Cu, Bi, Al, Fe, V katijonai. Žinoma apie 50 mineralų (dauguma jų reti). Būna bevandeniai (pucheritas, turanitas, vanadinitas, dekluazitas) ir vandeningieji (karnotitas, motramitas). Vanadatų kristalai heksagoninės, rombinės, monoklininės, triklininės singonijos. Formuoja miltelius, pluteles, apnašas, gniutulus, labai retai – kristalus. Spalva geltona, raudona arba rusvai raudona. Tankis 2500–7000 kg/m³. Kietumas 1–4. Dažniausiai susidaro kaip antriniai mineralai sulfidinių rūdų telkinių oksidacijos zonoje (dekluazitas, vanadinitas, pucheritas), nuosėdiniuose epigenetiniuose telkiniuose (karnotitas, folbortitas). Vanadatai randami rūdinėse gyslose, bitumingose uolienose, skalūnuose. Vanadatai – vanadžio rūdos mineralai. Vandatų telkinių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Namibijoje, Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Zambijoje.