vanadis
vanãdis (Vanadium; pagal skandinavų grožio deivės Vanadės vardą), V, periodinės elementų sistemos V B grupės cheminis elementas. Gamtinį sudaro 2 izotopai, žinoma 24 dirbtiniai radioaktyvieji izotopai, jų masės skaičius nuo 40 iki 65. Sidabro pilkumo, minkštas, tąsus metalas. Labai atsparus jūros vandeniui, praskiestoms neorganinėms rūgštims (išskyrus vandenilio fluorido), hidroksidų vandeniniams tirpalams, oro deguoniui. Kaitinamas (600–700 °C) sparčiai oksiduojasi. Gamtoje randamas junginių pavidalo (vanadžio rūda), jo yra geležies rūdoje (dažniausiai gaunamas iš jos), fosforituose, boksituose, sieringoje naftoje. Labai grynas vanadis gaunamas H2 arba Mg redukuojant vanadžio chloridus, termiškai skaidant jodidą VI2, elektrolizuojant vanadžio halogenidų lydalus. Naudojamas lydinių pavidalo (vanadžio lydiniai).
Iš junginių naudojami oksidas V2O5 (katalizatorius), galidas (superlaidiems magnetams gaminti), boridas (ugniai atsparioms medžiagoms gaminti), karbidas (pjovimo įrankiams gaminti), silicidas (elektrotechnikoje). Vanadžio junginiai nuodingi. Dirgina virškinamąjį traktą ir kvėpavimo takus, sukelia alergiją.
Vanadį 1801 atrado Andrésas Manuelis del Río (Ispanija).
1
2509