vanãdžio rūdà, mineralų sankaupos, iš kurių gaunamas vanadis. Vanadžio rūdos svarbiausi mineralai – vanadinitas (11–19 % V2O5), dekluazitas (16–23 %), karnotitas (16–21 %), roskoelitas (9–29 %), patronitas, motramitas. Vanadžio priemaišų (0,1–4,9 %) būna magnetite, ilmenite, rutile.
Vanadžio rūdos telkiniai yra magminės (ultrabazinėse, bazinėse ir šarminėse uolienose, rūdiniai kūnai lęšių, gyslų, vamzdžių pavidalo), kontaktinės metasomatinės (magnetito rūdos telkiniuose, skarnose), egzogeninės (švino, cinko, vario rūdų telkinių oksidacijos zonoje, bitumingose uolienose) ir metamorfinės (gabroamfibolituose, kristalinių skalūnų argitilizacijos zonoje) kilmės. Labiausiai paplitę kompleksiniai vanadžio rūdos telkiniai (juose dar yra geležies, titano, urano, švino, cinko, vario, aliuminio). Vanadžio rūda kasama karjeruose.
Rūda sodrinama veikiant šarminiais arba rūgštiniais tirpalais.
Vanadžio rūdos didžiausi telkiniai yra Austrijoje, Čilėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Namibijoje, Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Suomijoje, Zambijoje.