vandãlai (lot. Vandali), senovės rytų germanų genčių grupė, artima gotams. 2 a. prieš Kristų pabaigoje–1 a. prieš Kristų pradžioje įsikūrė Baltijos pietinėje pakrantėje, iki 3 a. – prie Dunojaus, 335 – romėnų federatų teisėmis Panonijoje. 5 a. per Didįjį tautų kraustymąsi su alanais pradėjo veržtis į vakarus, nusiaubė Galiją ir 409 apsigyveno Ispanijoje. 429 per Gibraltaro sąsiaurį persikėlė į Šiaurės Afriką, per 10 metų užkariavo romėnų Afrikos provinciją, sukūrė karalystę. Puldinėjo Viduržemio jūros salas ir vakarinę pakrantę (455 06 02–16 nusiaubė Romą). 468 sumušė prieš juos siųstą Bizantijos laivyną. 533–534 vandalų ir alanų karalystę užkariavo Bizantija; vandalai susimaišė su Šiaurės Afrikos gyventojais.
vandalų raitelis (5 a. pabaigos–6 a. pradžios grindinio mozaika, rasta Kartaginoje)