vandenilinis ryšys tarp vandens molekulių (raudoni apskritimai simbolizuoja deguonies, balti – vandenilio atomus)
vandenlinis ryšỹs, ryšys tarp laisvąją elektronų porą turinčio elektriškai neigiamesnio atomo ir vandenilio atomo, prisijungusio prie kito, elektriškai neigiamesnio atomo. Vandenilinis ryšys yra silpnas donorinis‑akceptorinis ryšys. Jam susidarant išsiskiria 10–40 kJ/mol energijos. Energijos išsiskiria tuo daugiau, kuo mažesnis atomas, su kuriuo jungiasi H+, ir kuo didesnė to atomo elektrinio neigiamumo vertė, pvz., susidarant H...F ryšiui išsiskiria 42 kJ/mol, H...O – 21 kJ/mol, H...N – 8,4 kJ/mol energijos. Vandenilinis ryšys, jungiantis kelių molekulių atomus, vadinamas tarpmolekuliniu, jungiantis vienos molekulės atomus – vidiniu. Labai lengvai vandenilinis ryšys susidaro uždarydamas penkianarius arba šešianarius žiedus, pvz., salicilo aldehido, o‑nitrofenolio molekulėje.
Vandenilinis ryšys dažniausiai būna tarpmolekulinis. Vandeniliniu ryšiu susijungusios kai kurių junginių (pvz., skysto amoniako, alkoholių, vandenilio peroksido, sulfato rūgšties) molekulės sudaro dimerus ir sudėtingesnius asociatus. Susidarius vandeniliniam ryšiui pakinta junginių savybės: padidėja lydymosi ir virimo temperatūra, tankis, paviršiaus įtemptis, garavimo šiluma. Medžiagų tirpumas t. p. priklauso nuo jų gebos sudaryti vandenilinį ryšį, pvz., skiedžiant etanolį vandeniu skiriasi šiluma ir mažėja tūris, nes susidaro vandenilinis ryšys. Vidinis vandenilinis ryšys būdingas organiniams junginiams. Biologinėse sistemose dažniausiai susidaro šie vandeniliniai ryšiai: O–H...N, O–H...O, N–H...O, N–H...N. Vandenilinis ryšys svarbus cheminiams ir technologiniams procesams (distiliavimui, ekstrahavimui, adsorbcijai, chromatografijai), lemia antrinę ir tretinę baltymų, nukleorūgščių struktūrą, jų funkcijas biologinėse sistemose, svarbus visuose gyvybinės veiklos cheminiuose procesuose. Vandenilinis ryšys tiriamas infraraudonosios, ultravioletinės spektroskopijos, protonų magnetinio rezonanso ir kitais metodais.
2509