vandenlis (Hydrogenium), H, pirmasis periodinės elementų sistemos I periodo I A grupės cheminis elementas. Bespalvės, bekvapės, beskonės dujos. Gamtinį vandenilį sudaro 2 stabilieji izotopai (lengvasis vandenilis, arba protis, ir sunkusis vandenilis, arba deuteris) ir 1 radioaktyvusis izotopas (tritis). Kambario temperatūroje vandenilis susideda iš ortovandenilio (75 %) ir paravandenilio (25 %). Molekulė dviatomė. Vandenilį labai gerai sugeria paladis (jį kaitinant išsiskiria vandenilis; šia savybe naudojamasi kuriant vandenilio akumuliatorius). Jungiasi su beveik visais elementais, išskyrus inertines (tauriąsias) dujas ir tauriuosius metalus. Normaliomis sąlygomis vandenilis reaguoja tik su fluoru, šviesoje ir su chloru. Aukštesnėje negu 550 °C temperatūroje su deguonimi sudaro vieną svarbiausių junginių – vandenį. Sumaišytas su oru santykiu 2:1 užsidega ir sprogsta (šis mišinys vadinamas sprogiosiomis, arba perkūno, dujomis). Vandenilis gali būti ir oksidatorius, ir reduktorius, pvz., su reaktyviaisiais metalais vandenilis yra oksidatorius (H2 + 2Na → 2NaH), kitais atvejais – reduktorius (CuO + H2 → Cu + H2O). Vandenilis yra labiausiai paplitęs cheminis elementas kosmose: vandenilio plazma sudaro apie 75 % Visatos masės, apie pusę Saulės ir daugumos žvaigždžių masės, vandenilio yra planetose milžinėse, kometose. Pramonėje dažniausiai gaunamas 900 °C temperatūroje konvertuojant metaną vandens garais, elektrolizuojant chloridų vandeninius tirpalus, parūgštintą arba pašarmintą vandenį, t. p. išskiriamas iš koksavimo ir naftos perdirbimo dujų. Naudojamas chemijos pramonėje druskos rūgščiai, amoniakui, metanoliui, etanoliui, skystajam kurui gaminti, metalams iš jų fluoridų arba oksidų gauti, riebalams, angliavandeniliams hidrinti, naftos produktams valyti, metalams virinti ir pjaustyti (H2 ir O2 mišinio liepsnos temperatūra apie 2000 °C), kaip reduktorius kuro elementuose, skystasis vandenilis – kaip raketinis kuras. Vandenilio izotopai naudojami branduolinėje energetikoje, chemijoje, biologijoje (kaip izotopiniai žymekliai). Buvo naudojamas oro balionams ir dirižabliams užpildyti.
Vandenilį 1766 atrado H. Cavendishas.
| atominis skaičius | 1 | |
| santykinė atominė masė | 1,0079 | |
| elektrinis neigiamumas | 2,20 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 1s1 | |
| oksidacijos laipsnis | +1, –1 | |
| izotopai | ||
| stabilieji | 1H (99,985 %), 2H (0,015 %) | |
| radioaktyvieji | 3H (T1/2 12,323 m.), 4H (T1/2 mažiau kaip 1 s), 5H (T1/2 mažiau kaip 0,1 s) | |
| kiekis Žemės plutoje | ||
| atmosferoje | 3,5·10–6 % (masės) | |
| litosferoje ir hidrosferoje | 1 % (masės) | |
| vandenyje | 11,19 % (masės) | |
| lydymosi temperaūra | –259,14 °C | |
| virimo temperatūra | –252,87 °C | |
| tankis: | ||
| dujinio (0 °C,101,325 kPa) | 0,899 ·10–4 g/cm3 | |
| skystojo (–253 °C) | 0,070 g/cm3 | |
| kietojo (–260 °C) | 0,0763 g/cm3 | |
| šilumos laidumo koeficientas (27 °C) | 0,1815 W/(m·K) | |
| savitoji šiluminė talpa (25 °C) | 14,418 kJ/(kg·K) | |
| standartinis elektrodo H2/2H+ potencialas | 0,00 V | |
2591