vandens apytaka (schema): A – mažasis vandens apytakos ratas, B – didysis vandens apytakos ratas, C – žemyninis vandens apytakos ratas; I – jūra, II – žemynas, III – nenuotaki sritis; 1 – garavimas, 2 – pernaša, 3 – krituliai, 4 – nuotėkis
vandeñs apýtaka, nuolatinis vandens judėjimas Žemėje tarp hidrosferos, atmosferos, litosferos ir biosferos, sukeliamas Saulės spinduliuotės. Vykstant vandens apytakai keičiasi vandens agregatinės būsenos, dinamiškumas ir jo atsargų santykis hidrosferos įvairiose dalyse. Vandens apytakos svarbiausios sudėtinės dalys, dalyvaujančios bet kokio masto vandens apytakos procesuose, yra garavimas ir krituliai.
Vandens apytaka gamtoje – tai cirkuliacinis procesas, apibūdinamas kaip vandens kelionė ratu. Didžiausia dalis vandens cirkuliuoja mažajame vandens apytakos rate (iš vandenyno išgaravęs vanduo kondensuojasi atmosferoje ir grįžta atgal į vandenyną kritulių pavidalu). Dalis virš vandenyno susidariusių garų su atmosferos oru pernešami į žemyną ir ten iškritę suformuoja paviršinį bei požeminį nuotėkį. Vandeniui sutekėjus atgal į vandenyną susidaro didysis vandens apytakos ratas. Nuo žemyno paviršiaus išgaravusiam vandeniui iškritus atgal ir patekus į nenuotakias sritis susidaro žemyninis vandens apytakos ratas.
Tam tikro laikotarpio sudėtinių vandens apytakos dalių santykį apibūdina vandens balansas.
-hidrologinis ciklas
1841