vandens augalai

vandeñs augala, hidroftai, hidatoftai (gr. hydōr, kilm. hydatos – vanduo + phyton – augalas), dideli, plika akimi matomi augalai, prisitaikę augti vandenyje. Priklauso įvairių sistematinių grupių augalai: kerpsamanės, lapsamanės, pataisūnai, asiūklūnai, šertvūnai, magnolijūnai.

vandens augalas Eriocaulon aquaticum

Magnolijūnams priskiriami vandens augalai nuo sausumos augalų skiriasi anatominiais ir morfologiniais požymiais, fiziologiniais procesais. Dėl didelio vandens tankio šių augalų ramstiniai audiniai silpnai išsivystę, kartais juos atstoja specialios ląstelės (idioblastai); dėl deguonies trūkumo lapuose ir stiebuose yra specialus audinys su dideliais tarpląsteliniais tarpais, dėl mažo šviesos kiekio povandeninių lapų audinys nesuskirstytas į statųjį ir purųjį sluoksnius, chlorofilo yra epidermio ląstelėse. Medžiagų apykaitai intensyvinti, plūduriuojantys lapai turi žioteles viršutinėje pusėje, apatinėje – specialias ląsteles, kurios maisto medžiagas siurbia aktyviau negu paprastos ląstelės, povandeninių lapų ir stiebų epidermyje yra ląstelės arba jų grupės, pasižyminčios dideliu vandens pralaidumu. Šaknys be šakniaplaukių, beveik neatlieka siurbiamosios funkcijos. Maisto medžiagas vandens augalai siurbia visu savo paviršiumi. Kad jis būtų kuo didesnis, augalai intensyviai šakojasi, jų lapai suskaldyti į smulkias siūliškas skiautes arba ploni raukšlėti.

Vandens augalams būdinga heterofilija (plūduriuojantieji ir pasinėrusieji lapai skirtingos formos) ir vegetatyvinis dauginimasis (augalo dalimis, specialiais žiemojančiais dauginimosi pumpurais – turijonais). Vieni augalai laisvai plūduriuoja vandenyje (mažoji plūdena, vandeninė ričija), kiti – įsišaknija vandens telkinio dugne. Pakrantėse ir seklumose augančių vandens augalų (nendrės, švendrai) tik apatinė dalis yra vandenyje, stiebas ir žiedai iškyla virš vandens. Giliau augantys vandens augalai turi vandens paviršiuje plūduriuojančius (lūgnės, lelijos) arba tik povandeninius lapus, bet iškelia į vandens paviršių žiedus arba žiedynus (plūdės, plunksnalapės). Visiškai pasinėrusių augalų (vandensargės, plukenio) visas gyvenimo ciklas (augimas, žydėjimas, sėklų brendimas) vyksta po vandeniu.

paprastosios vandens lelijos

salotinė pistija (Pistia stratiotes) – augalas laisvai plūduriuojantis vandens paviršiuje

951