vandeñs gara, vandens dujinė būsena; atmosferos sudėtinė dalis. Žemės paviršiuje susidaro garuojant vandens arba sausumos paviršiui, išsiskiriant iš augalų (transpiracija), požemyje – aeracijos zonoje – garuojant vandeniui nuo gruntinio vandens paviršiaus. Susiformavę vandens garai kyla į atmosferą, joje vėsta, kondensuojasi (atvėsę iki rasos taško temperatūros), virsta debesimis, rūku arba, nusėdę ant žemės paviršiaus, rasa, šarma. Garavimo greitis priklauso nuo oro drėgmės deficito, temperatūros, atmosferos slėgio, vėjo greičio (kuo sausesnis oras, stipresnis vėjas, aukštesnė oro temperatūra, tuo spartesnis garavimas). Atmosferoje esančių garų kiekis nusako oro drėgnį.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |