vandeñs gyvnai, hidrobiòntai (hidro… + gr. bion, kilm. biontos – gyvenantis), vandenyje gyvenantys organizmai. Skirstomi į gyvenančius jūrose (jūrų fauna) ir gėluosiuose vandenyse (gėlųjų vandenų flora ir fauna). Didelis vandens tankis, tam tikra kūno forma ir judėjimo organai padeda vandens gyvūnams išsilaikyti vandenyje. Kai kurie vandens gyvūnai (pvz., medūzos) turi skaidrų drebutinį, be tvirtų dangalų arba skeleto kūną. Dauguma pirmuonių, kai kurios kirmėlės, duobagyviai, t. p. pinčių, moliuskų lervos vandenyje juda blakstienėlėmis arba žiuželiais. Vieni vandens gyvūnai yra maži, skendi vandenyje, geba tik truputį savarankiškai judėti arba yra vandens srovių nešiojami (planktonas), kiti yra stambesni arba dideli, aktyviai plaukiojantys pelaginiai gyvūnai (nektonas). Tarp vandens gyvūnų yra nejudrių, prisitvirtinusių prie substrato arba įsiraususių į dugną (pvz., samangyviai); vandens srovės jiems atneša maisto, išnešioja jų kiaušinius ir spermatozoidus, lervas, padeda plisti (bentosas). Vandens gyvūnai, gyvenantys jūrose ir vandenynuose giliau kaip 100 m, vadinami gilumų gyvūnais. Daugelis vandens gyvūnų dauginasi dalijimusi ir pumpuravimu. Seniausieji Žemėje gyvenę gyvūnai atsirado vandenyje; iš jų aukščiausios organizacijos yra žuvys. Kiti vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai (pvz., banginiai, kai kurie vėžliai) yra kilę iš sausumoje gyvenusių protėvių. Manoma, iš jūrų faunos kilo gėlųjų vandenų fauna, iš šios – sausumos fauna.
2271