gėlo vandens telkinys (Erie’o ežeras, Jungtinės Amerikos Valstijos)
vandeñs štekliai, vandens kiekis tam tikrame objekte konkrečiu momentu. Dažniausiai nagrinėjami gamtinių objektų (pvz., Žemės, upės baseino, pelkės) vandens ištekliai. Smulkesnių objektų vandens ištekliai paprastai nustatomi remiantis matavimų duomenimis, stambesnių – apskaičiuojami pagal vandens balanso lygtį. Žemės hidrosferoje sukaupta apie 1,4 mlrd. km3 vandens išteklių (lentelė); didžiausia dalis – vandenynuose, todėl tik apie 2,5 % (apie 35 mln. km3) Žemės vandens išteklių sudaro gėlas vanduo.
Bendrieji vandens ištekliai laikomi neišsenkamais, nes nuolat atsinaujina vykstant vandens apytakai. Didelė dalis gėlo vandens naudojimui neprieinama (pvz., giliuose Žemės plutos sluoksniuose) arba nemokama panaudoti (pvz., vandenynuose, ledynuose). Nuo 20 a. antros pusės aktyviai naudojamų hidrosferos vandens išteklių dalis mažėja, nes taršos intensyvumas viršija atsinaujinimo galimybes. Apie 30 % pasaulio gyventojų negali nuolat naudotis pakankamai geros kokybės vandeniu (kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse stinga geriamojo vandens).
Tikslių duomenų apie vandens išteklius kitose planetose nėra (manoma, kad jų gali būti Jupiterio, Saturno, Urano, Neptūno palydovuose; buvusio vandens pėdsakų aptikta Marse, Mėnulyje).
Vandens išteklių naudojimą nagrinėja vandentvarka.
| Objektas | Vandens tūris (tūkst. km3) |
|---|---|
| vandenynai | 1 338 000 |
| ledynai, ledo ir sniego danga | 24 064 |
| požeminis vanduo* | 23 400 |
| daugiamečio įšalo sluoksnio vanduo | 300 |
| ežerai | 176 |
| dirvožemio drėgmė | 16,5 |
| atmosfera | 12,9 |
| pelkės | 11,5 |
| upės | 2,12 |
| gyvieji organizmai | 1,12 |
| iš viso | 1 385 984 |
* be Antarktidos požeminio vandens išteklių
1841