vandeñs kadãstras, susistemintas ir metodiškai sutvarkytas duomenų apie įvairius vandens objektus (upes, ežerus, tvenkinius, požeminį vandenį) rinkinys. Jame pateikiami duomenys objektų gamtinių sąlygų, teisinio statuso ir ūkinio naudojimo galimybių. Vandens kadastrai dažniausiai sudaromi valstybės užsakymu ir apima valstybės teritorijoje esančius vandens išteklius. Pirmieji kadastriniai duomenys apie vandens telkinius aptinkami senovės Romos žemių inventorizacijos dokumentuose. 21 a. vandens kadastrai dažniausiai rengiami naudojant kompiuterines informacines sistemas; kartais vandens kadastrą sudaro kelios dalys, kuriose atskirai pateikiama tekstinė, skaitmeninė ir kartografinė informacija.
Lietuvoje pirmasis didesnių upių kadastras sudarytas 1939. Sovietiniu laikotarpiu įvairios organizacijos parengė Lietuvos upių (4 d., 1959–70), ežerų (1964, 1988), paviršinių vandens išteklių (5 d., 1963–78) kadastrus. Nuo 1992 rengiamas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (valstybinio gamtos išteklių kadastro sudėtinė dalis). Jame pateikiami duomenys apie upes, kurių ilgis daugiau kaip arba lygu 3 km, ir ežerus bei tvenkinius, kurių plotas daugiau kaip arba lygu 0,5 hektaro. Požeminio vandens objektai nuo 1992 aprašomi valstybiniame žemės gelmių išteklių kadastre. Vandens kadastrą rengia ir nuolat atnaujina Aplinkos ministerija.
1841