vandeñs matãvimo stots, hidromètrijos stots, specialiai įrengta vieta prie upės, kanalo ar ežero, kurioje sistemingai pagal nustatytą programą ir metodiką matuojama vandens ir oro temperatūra, vandens lygis, debitas, ledo storis, sniego dangos aukštis, vandens atsargų kiekis sniego dangoje, kritulių kiekis, vandens cheminė būklė. Pagal konstrukciją ir matavimų pobūdį vandens matavimo stotis būna paprasta, automatinė ir distancinė. Vandens gylis ir srovės greitis (debitui apskaičiuoti) matuojami hidrometriniame profilyje (vagos skerspjūvyje). Lietuvoje pirmosios vandens matavimo stotys įsteigtos prie Nemuno – Rusnėje (1810) ir Smalininkuose (1811). 2021 prie Baltijos jūros veikė 4, Kuršių marių – 3, upių 80 (11 iš jų – prie Nemuno), kanalų – 2, ežerų ir tvenkinių – 12 vandens matavimo stočių. 55 stotys yra automatinės (matuojama tik vandens ir oro temperatūra bei vandens lygis), kitose vykdoma platesnė stebėjimų programa.
vandens matavimo stotis Smalininkuose
vandens matavimo stočių kiekis Lietuvoje 1945–90
Visos vandens matavimo stotys priklauso Hidrometeorologijos tarnybos hidrologijos skyriui; jas eksploatuoja ir prižiūri skyriaus padaliniai – Kauno hidrologinė stotis ir Panevėžio bei Šilutės hidrometeorologijos stotys.
1039