vandeñs kis, vandéntvarkos kis, ūkio šaka, apimanti racionalų kompleksinį gamtinių vandens išteklių naudojimą, jų naudojimo tyrimus, apskaitą ir planavimą, paviršinio ir požeminio vandens apsaugą nuo užteršimo ir išsekimo, vandens tiekimą vartotojams. Pagrindinis tikslas – aprūpinti kitas ūkio šakas ir gyventojus reikiamo kiekio ir tinkamos kokybės vandeniu. Pagal vandens išteklių naudojimo pobūdį skiriama vandens vartotojai ir naudotojai. Vandens vartotojai (pavyzdžiui, gyventojai, pramonės, žemės ūkio, komunalinio ūkio įmonės) gauna vandenį iš jo šaltinių ir juo naudojasi. Vandens naudotojai (pavyzdžiui, hidroenergetikos, vandens transporto, žuvininkystės įmonės) naudoja ne patį vandenį, o jo energiją arba visą vandens telkinį. Vandens ištekliai (upės, ežerai, tvenkiniai, vandeningi požeminiai sluoksniai ir kita) žemėje pasiskirstę netolygiai, todėl vandens ūkis turi perskirstyti vandens atsargas tiekiant jį ten, kur jo trūksta (melioracija, vandentiekis). Vandens ūkio veiklos svarbios kryptys taip pat yra hidrotechninės įrangos statyba ir eksploatavimas, upių nuotėkio reguliavimas, upių baseinų sujungimas kanalais, geriamojo vandens kokybės kontrolė, nuotekų vandens valymas prieš jam patenkant į gamtinius vandens telkinius, vidaus vandens kelių priežiūra ir pastovaus jų minimalaus gylio palaikymas, kad juose galėtų nenutrūkstamai ir patikimai veikti vandens transportas, gyventojų, būstų, ekonominių objektų apsauga nuo potvynių ir kitokių vandens keliamų pavojų.
LIETUVOJE sovietinės okupacijos metais iki 1973 geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu rūpinosi rajonų vykdomieji komitetai. 1973 vandens ūkio valdymas perduotas Respublikiniam gamybiniam vandentiekio ir kanalizacijos įmonių susivienijimui prie Komunalinio ūkio ministerijos (vėliau – gamybinis susivienijimas Vanduo), įsteigta 14 teritorinių vandentiekio ir kanalizacijos valdybų. 1992 likvidavus susivienijimą Vanduo įkurta Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, vienijanti vandens ūkio įmones (jos tiekia daugiau kaip 90 % viso geriamojo vandens šalyje). Už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą atsako savivaldybės, joms priklauso dauguma šias paslaugas teikiančių įmonių, vandens ūkio valstybinę priežiūrą vykdo Aplinkos ministerija. 2012 vandens ūkio srityje veikė daugiau kaip 700 įmonių (iš jų 373 tiekė geriamąjį vandenį), kuriose dirbo daugiau kaip 5900 darbuotojų. Eksploatuojamos 1346 vandens tiekimo ir 572 nuotekų šalintuvų sistemos, bendras vandentiekio tinklų ilgis sudaro daugiau kaip 12 400 kilometrų, kanalizacijos – daugiau kaip 8200 kilometrų. Per metus vandens ūkis vidutiniškai patiekia 123 mln. kubinių metrų vandens (iš jo 105 mln. kubinių metrų pagerinama pašalinant geležį ir kitais būdais) ir pašalina 162 mln. kubinių metrų nuotekų (visos jos išvalomos). Geriamasis vanduo centralizuotai tiekiamas 73 % šalies gyventojų (78 % mieste ir 49 % kaime), nuotekų tvarkymo tinklas apima 62 % gyventojų (72 % mieste ir 16 % kaime). Geriamasis vanduo vartotojams tiekiamas iš požeminių vandens šaltinių, jų potencialūs ištekliai sudaro 3,2 mln. kubinių metrų per parą. 62 % tiekiamo vandens suvartoja gyventojai, 21 % – pramonė. Apie 1 mln. gyventojų naudoja (dažnai kartu su centralizuotu vandentiekiu) gruntinį kastinių šulinių vandenį, kuris dažnai yra užterštas ir neatitinka geriamajam vandeniui keliamų reikalavimų. Iki 2012 į vandens ūkio plėtrą investuota 2,9 mlrd. litų. Vandens ūkio mokslinius tyrimus vykdo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens išteklių inžinerijos institutas Akademijoje (Kauno rajono savivaldybė), vandens ūkio darbuotojus rengia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos Vandentvarkos institutas Vilniuje.