vandénspara, nelaidus arba beveik nelaidus vandeniui uolienų sluoksnis. Būna vienalytė arba nevienalytė. Vandensparos skiriamos pagal storį ir filtracines savybes. Nelaidžios, arba regioninės, vandensparos (storis daugiau kaip 50–100 m, filtracijos koeficientas mažiau kaip 10-5 m/parą) užima didelius plotus, skiria artezinių baseinų hidrogeologinius aukštus (vandeningųjų kompleksų visuma, apribota regioninės vandensparos) arba jų dalis; pusiau laidžios vandensparos (storis mažiau kaip 50 m, filtracijos koeficientas 10-2–10-4 m/parą) skiria hidrogeologinio aukšto vandeninguosius sluoksnius arba kompleksus ir neužtikrina visiškos jų hidraulinės izoliacijos. Vandensparą sudaro molis, priemolis, argilitas, skalūnas, kitos nuosėdinės, metamorfinės ir magminės uolienos.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |