vandenýno vdurio kalnãgūbriai, povandeninių gūbrių sistema, ištisine grandine juosianti Pasaulinį vandenyną (Arkties, Atlanto, Indijos, Ramųjį vandenynus). Planetos reljefo didžiausia struktūra: ilgis daugiau kaip 60 000 km, plotis – 220–1500 km (kartais 2000 km), aukštis (nuo dugno) – 1–4 kilometrai. Kai kurios vandenyno vidurio kalnagūbrių viršūnės iškilusios virš vandens salų pavidalu (Islandijos, Azorų, Bouvet salos Atlanto vandenyne, Velykų, Sala y Gómezo salos – Ramiajame). Indijos ir Atlanto vandenynuose vandenyno vidurio kalnagūbriai tįso vidurinėje jų dalyje, Ramiajame ir Arkties – pakraščiuose.
Tektoniškai vandenyno vidurio kalnagūbriai yra aktyvi Žemės plutos juosta, kurioje vyksta litosferos plokščių išsiskyrimas – spredingas. Ašinė vandenyno vidurio kalnagūbrių zona – riftinis slėnis (grabenas, susidaręs tempiantis ir nutrūkstant Žemės plutai), kuriam būdingas tektoninių lūžių stipriai suskaidytas kalnuotas reljefas ir mažiau suskaidyti kalnagūbrių šonai.
Vandenyno vidurio kalnagūbriai – seismiškai ir tektoniškai aktyvi zona: vyksta žemės drebėjimai, antžeminis ir ypač povandeninis vulkanizmas, gausu išilginių ir skersinių (transforminių) lūžių, iš mantijos sklinda padidėjusios šilumos srautai (nuo 2–3 iki 8–10 Mcal/cm2s).
Vandenyno vidurio kalnagūbriuose paplitusios bazinės ir ultrabazinės uolienos, iš hidroterminių versmių išsiskiria ir kristalizuojasi sulfidinės rūdos su padidinta geležies, vario, cinko, sidabro, švino, aukso koncentracija.
2403