vanitas
P. Claesz. Natiurmortas su berniuko, traukiančio iš kojos dyglį, skulptūra (aliejus, 1628, Valstybinis muziejus Amsterdame)
E. Collier. Vanitas (aliejus, 1662, Valstybinis muziejus Amsterdame)
vãnitas (lot. tuštybė), natiurmorto rūšis: alegorinė kompozicija, simbolizuojanti žemiškojo gyvenimo trumpalaikiškumą, paviršutiniškumą, tuštybę. Vaizduota žmogaus kaukolė, žvakė, smėlio laikrodis, pypkė, gaublys, muzikos instrumentai, gėlės, vaisiai, kita. Susiklostė 15–16 a. Nyderlanduose, 17 a. čia tapo savarankiška ir itin populiaria natiurmorto rūšimi. Plito ir Europos kitose šalyse (Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje). 18 a. vanitas tapo labiau dekoratyviu, nei didaktiniu kūriniu.
2271