Vanuãtu kis
Bendroji ūkio apžvalga
Vanuatu BVP struktūra (2012)
Vanuatu – ekonomiškai silpna valstybė. Ūkio svarbiausios šakos – bioprodukcinis ūkis ir turizmas. 2011 BVP sudarė 743 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 3036 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 4916 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Infliacija – 1,4 % (2012). Užsienio skola – 307,7 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2011).
Pramonė
Éfaté saloje kasama mangano rūda; Malakulos, Espíritu Santo salose yra aukso, vario, naftos išteklių. 2009 pagaminta 55 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Daugiausia elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės. Maisto (daugiausia žuvų apdorojimo, žemės ūkio produktų perdirbimo, mėsos), medienos apdirbimo, tekstilės pramonė. Tradiciniai amatai.
Bioprodukcinis ūkis
kaimas Espíritu Santo saloje
Dirbama žemė užima apie 12 % Vanuatu teritorijos. Auginama kokosai, kolokazijos, bananai, batatai, maniokai, duonmedžiai, melionai, arachiai, bulvės, pomidorai, paprikos, cukranendrės. Malakulos saloje plantacijose auginami kakavmedžiai. Vanuatu augalininkystės svarbiausia produkcija parodyta 1 lentelėje. Veisiama galvijai, kiaulės, ožkos, arkliai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. Kertamas miškas; 2010 Vanuatu paruošta 119 000 kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2009 sugauta 144 600 tonų žuvų (daugiausia tunų) bei 250 000 tonų kitų jūros produktų.
| kokosai | 349,0 |
| šakniavaisiai ir gumbavaisiai | 49,6 |
| daržovės (ir melionai) | 11,8 |
| bananai | 20,4 |
| kakava | 0,1 |
| žemės riešutai | 2,9 |
| galvijai | 170 |
| avys | 90 |
| ožkos | 19 |
| kiaulės | 3 |
| vištos | 800 |
| galvijų mėsa | 2 500 |
| kiauliena | 3 600 |
| paukštiena | 460 |
| vištų kiaušiniai | 420 |
| karvių pienas | 3 300 |
Turizmas
2011 Vanuatu aplankė 241 300 užsienio turistų, iš jų – 147 500 atvyko kruiziniais laivais. Daugiausia jų atvyko iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. 2007 pajamos iš turizmo sudarė 142 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai turistų lankoma paplūdimiai, ypač populiarus nardymas.
Transportas
Vanuatu yra 1070 kilometrų automobilių kelių, iš jų – 256 kilometrai su kieta danga. Jūrų svarbiausi uostai – Port Vila ir Luganville’is. 2009 buvo įregistruoti 445 jūrų laivai, prekybinio laivyno tonažas 2,14 mln. bruto tonų. Port Vilos (Éfaté saloje), Luganville’io (Espíritu Santo saloje), White Grasso (Tannos saloje) tarptautiniai oro uostai.
Bankai
Vanuatu centrinis bankas – Vanuatu rezervų bankas (Reserve Bank of Vanuatu, įkurtas 1980, veiklą pradėjo 1981, iki 1990 Vanuatu centrinis bankas, būstinė Port Viloje). 2013 veikė 11 komercinių bankų, iš jų – 2 vietos universalieji, 3 specializuotieji, 2 užsienio bankų (Australijos, Fidžio) antriniai bankai, 1 užsienio banko (Australijos) skyrius, 3 tarptautiniai bankai; taip pat buvo įregistruoti 7 lengvatinio apmokestinimo bankai (vadinamieji ofšoriniai). Vanuatu piniginis vienetas – vatu (nesmulkinamas), įvestas 1982 vietoj Naujųjų Hebridų franko ir Australijos dolerio (šie dar cirkuliavo iki 1983).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2012 eksportuota prekių už 55,9 mln., importuota už 316,4 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama kakava, kopra, mediena, galvijų mėsa, kokosų aliejus, žuvys ir jūros produktai, importuojama maisto produktai ir gyvi gyvuliai, tabako gaminiai, degalai, mašinos ir transporto įrenginiai, plataus vartojimo prekės. 2011 daugiausia eksportuota į Naująją Zelandiją (11,4 % visos eksporto vertės), Australiją (11,3 %), Naująją Kaledoniją (5,7 %), Japoniją (5,3 %), importuota iš Australijos (29,9 % visos importo vertės), Singapūro (18,2 %), Naujosios Zelandijos (11,5 %), Fidžio (6,2 %).
2271
-Vanuatu pramonė; -Vanuatu žemės ūkis; -turizmas Vanuatu; -Vanuatu transportas; -Vanuatu bankai; -Vanuatu užsienio prekyba
Vanuatu konstitucinė santvarka