Várbolos pliakalnis yra Estijoje, Harjumos apskrityje, 50 km į pietus nuo Talino. Vienas didžiausių Estijos ir Šiaurės Europos piliakalnių. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio. Aikštelė apie 2 ha ploto, ją supa akmeninė siena (išliko 580 m ilgio, iki 10 m aukščio jos fragmentų). Už sienos iškastas 10 m pločio, iki 3 gylio griovys. 1937–1941, 1953, 1974, 1980–1981 archeologų ekspedicijos ištyrė iki 0,4 m storio kultūrinį sluoksnį. Aptikta statinių – iki 100 stačiakampių namų ir dirbtuvių (dydis 5,5 × 6,5 m), 13 m gylio šulinio, dvejų vartų liekanų. Piliakalnį juosė gynybinė siena. Radiniai: ginklai (arbaleto strėlės), darbo įrankiai (tarp jų – tigliai), papuošalai, buities daiktai (tarp jų – žaidimo kauliukai), keramikos dirbinių fragmentai, monetos. Varbolos piliakalnis minimas nuo 13 amžiaus, buvo Harjumos centras. Po 1343–1345 estų sukilimo prieš Vokiečių ordiną numalšinimo sunyko, 15–17 amžiuje naudotas kaip kapinės.
Varbolos piliakalnio įtvirtinto pylimo dalis