Várduva, upė Skuodo rajono, Plungės rajono ir Mažeikių rajono savivaldybių teritorijoje; Ventos kairysis intakas. Ilgis 90 km, baseino plotas 587 km2.
Prasideda Rytų Žemaičių plynaukštėje, 2,5 km į rytus nuo Barstyčių. Teka į pietus ir pietryčius, nuo Žemaičių Kalvarijos pasuka į šiaurės rytus, nuo Sedos – į šiaurę, nuo Ukrinų – į šiaurės rytus. Žemupys teka Ventos vidurupio lyguma. Upę kerta Mažeikių–Liepojos (Latvija) geležinkelis. Įteka į Ventą 183 km nuo jos žiočių, ties Grieže, 4 km į šiaurės vakarus nuo Leckavos, prie Latvijos sienos. Intakai: Šarnelė, Vaidenis, Beržupis, Bradumas, Kvistė, Dubulis, Eglynupis (kairieji), Varnako upalis, Degemė, Margupis, Pagardenis, Sruoja (dešinieji). Slėnis 0,5–1,7 km pločio, salpa daugiausia vienpusė, 50–120 m pločio. Vaga aukštupyje reguliuota, plotis 5–8 m, gylis 1,8–2,5 metro. Natūralios vagos plotis 10–20 m, gylis 0,8–1,5 metro. Vidutinis nuolydis 0,94 m/km. Srovės vidutinis greitis 0,1–0,3 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 6,0 m3/s.
Varduva Žemaičių Kalvarijoje
Renavo hidroelektrinės (44 km nuo žiočių, plotas 29 ha), Vadagių (6,1 ha), Ukrinų (8,69 ha), Juodeikių (6,7 km, 261,4 ha) tvenkiniai. Renavo hidroelektrinė (galia 280 kW) veikė 1955–80; 1996 rekonstruota, galia padidinta. Varduvos dalis nuo Šarnelės iki Žemaičių Kalvarijos yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, nuo Kulšėnų iki Renavo – Varduvos kraštovaizdžio draustinyje. Pasak S. Kolupailos, 1938 prie Varduvos buvo 12 vandens malūnų; vieni seniausių Montvydžių (pastatytas 1780), Grūstės (1810), Juodeikių (1832).
1039