vargõnininkų draugjos, bažnyčios muzikų draugijos. Lietuvoje 1907–14 veikė Šv. Grigaliaus vargonininkų draugija (pirmoji lietuvių profesionalų muzikų draugija); steigėjas ir pirmininkas J. Naujalis. Draugija rūpinosi vargonininkų kvalifikacija, materialiniais reikalais, švietimu, Kaune rengė vargonininkų ir dirigentų kursus, leido žurnalą Vargonininkas (1909–10). Iširus šiai draugijai vargonininkai dėjosi prie Lietuvių meno kūrėjų draugijos (nuo 1920), kurioje iki 1922 itin veikli buvo Muzikų sekcija (rengė vargonininkų kursus), ir prie Lietuvos muzikų ir chorvedžių draugijos (veikė 1932–35). 1924–40 lietuvių vargonininkus subūrė Šv. Cecilijos draugija (atkurta 1989 Telšių vyskupijoje A. Remesos pastangomis; nuo 2004 dar veikia ir Panevėžio vyskupijoje; Šv. Cecilijos draugijos). 1938–40 veikė Lietuvos muzikų draugijos Vargonininkų sekcija (vadovas K. Kaveckas). 1989–92 Vargonininkų sekcija veikė Lietuvos muzikų draugijoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vargonininkų V. Pinkevičiaus, A. Motūzaitės‑Pinkevičienės ir P. Grigonio iniciatyva 1997 Vilniuje įkurta Nacionalinė vargonininkų asociacija (prezidentas V. Pinkevičius), nuo 2001 Vilniuje veikia viešoji įstaiga Naujasis vargonų forumas (vadovė V. Vaitkienė, meno vadovas B. Vaitkus).
Jungtinėse Amerikos Valstijose 1911 įkurta Amerikos lietuvių Romos katalikų vargonininkų sąjunga, vėliau veikė įvairiais pavadinimais, 1988–2009 – Šiaurės Amerikos lietuvių muzikos sąjunga; 1934–2009 ji leido žurnalą Muzikos žinios.
2357