variãcija (lot. variatio – kitimas), funkcijos reikšmių kintamumą apibūdinanti charakteristika. Funkcija f, apibrėžta intervale [0,1], įgyja reikšmes f(ti); čia i – bet kuris skaičius 0, 1, …, n, ti – skaičius iš intervalo [0,1]. Kai 0 = t0 < t1 < ··· < tn = 1, šias argumento reikšmes atitinkančios funkcijos reikšmės apibrėžia variacinę sumą |f(t1) – f(t0)| + … + |f(tn) – f(tn–1)|. Kintant argumentams ti ir skaičiui n variacinės sumos sudaro skaičių aibę S. Funkcijos f variacija yra variacinių sumų aibės S mažiausiasis viršutinis rėžis.
Pirmasis funkcijos variaciją panaudojo C. Jordanas, tirdamas jos skleidimą Fourier eilute.
1751
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.