paauksuota bronzinė segė (7 amžius)
vãrio lydinia susidedantys iš vario (daugiau kaip 50 %) ir legiravimo elementų: alavo, cinko, aliuminio, nikelio, geležies, mangano, chromo, švino ir kitų. Labai atsparūs korozijai atmosferoje, dirvožemyje, daugelis – jūros vandenyje (atsparumą didina reaguojant su deguonimi susidarantis paviršiuje apsauginis Cu2O, Cu(OH)2, CuCO3 ir kitų Cu junginių sluoksnis). Neatsparūs agresyviose oksiduojančiose terpėse, pvz., HNO3 tirpaluose, lydiniuose su cinku gali įvykti decinkacija. Yra gerų mechaninių savybių, jas galima keisti plačiose ribose mechaninio apdirbimo ir terminio apdorojimo būdais. Būna dvikomponenčiai (susideda iš vario ir vieno legiravimo elemento) ir daugiakomponenčiai (keli legiravimo elementai). Pagal pagrindinį legiravimo elementą (dažniausiai didžiausią jo kiekį) vario lydiniai skirstomi į vario‑alavo (bronza), vario‑cinko (žalvaris) ir vario‑nikelio (konstantanas, kopelis, kunialis, manganinas, melchioras, naujasidabris) lydinius.
Legiravimo elementas sustiprina lydinį, daro jį atsparų korozijai, gražesnį, padidina jo elektrinę varžą ir sumažina jos priklausomybę nuo temperatūros. Vario lydiniai dar gali būti skirstomi į atsparius korozijai ir elektrotechninius. Pavyzdžiui, atsparus korozijai vario lydinys kunialis (CuNiAl) susideda iš 4–20 % nikelio, 1–4 % aliuminio (likusi dalis vario); labai stiprus (tempiamasis stipris po terminio apdorojimo 700–950 MPa), iš jo daromi medicininiai instrumentai, labai stiprios laivų detalės. Elektrotechniniai vario lydiniai (pvz., konstantanas, kopelis) naudojami elektrinių matavimo prietaisų termoelementams, varžynams, termoporoms gaminti.
Jungtinių Amerikos Valstijų penkių centų moneta iš vario‑nikelio lydinio (1866)