Vãrio maštas, 1662 08 07 Maskvoje vykęs neturtingų miestiečių sukilimas prieš mokesčių kėlimą ir nuvertėjusius (palyginti su sidabriniais pinigais) varinius pinigus, leistus nuo 1654. Pirmųjų Romanovų dinastijos atstovų valdomos Rusijos nevykusios vidaus politikos apraiška.
Prielaidos
17 a. Rusijoje užsienietiški sidabriniai pinigai buvo perlydomi į rusiškas kapeikas ir dengas. Ilgam ir alinančiam karui su Abiejų Tautų Respublika (1654–67 Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karas) reikėjo didelių išlaidų. Caro Aleksejaus Michailovičiaus favorito ir valstybės veikėjo Fiodoro Rtiščevo iniciatyva vietoj sidabrinių buvo pradėta leisti varines monetas prilyginant jų kainą sidabrinių monetų vertei, mokesčius rinkti sidabru, o atlyginimus mokėti varinėmis monetomis. Iš pradžių variniai pinigai buvo apyvartoje, bet Maskvos, Pskovo ir Naugardo pinigų kalyklose išleidus didelį kiekį niekuo nepadengtų varinių monetų jos nuvertėjo (6 sidabriniai rubliai kainavo 170 varinių monetų). Dėl to žymiai pabrango kasdienio vartojimo prekės, suklestėjo pinigų klastojimas, šalyje, daugiausia sostinėje, kilo įtampa. Maištą paskatino ir 1654–55 Rusiją ištikusi maro epidemija, kuri neigiamai paveikė šalies užsienio prekybą (t. p. sidabro importą).
Maišto eiga
1662 08 07 Lubiankos aikštėje Maskvoje pasirodė anoniminiai raštai su kaltinimais bajorui Ivanui Miloslavskiui, pirkliui Vasilijui Šorinui ir kitiems bajorams dėl ryšių su Abiejų Tautų Respublika. Kaltinimai neturėjo pagrindo, bet visuotinės įtampos sąlygomis jie sukėlė konfliktą: bajorai ir mokesčių rinkėjai tapo minios agresijos taikiniu, buvo apiplėšti V. Šorino ir kitų turtuolių namai. Kelių tūkstančių žmonių minia pajudėjo link caro rezidencijos Maskvos priemiestyje Kolomenskojėje. Carui buvo perduotas gyventojų prašymas sumažinti kasdienio vartojimo prekių kainas, valstybės mokesčius ir nubausti kaltinamuosius. Caras Aleksejus Michailovičius priėmė prašymą, minia ketino grįžti, tačiau jai iš paskos prie rezidencijos priartėjo dar didesnė nepatenkintų žmonių minia, kurią sudarė smulkūs prekybininkai ir Maskvos apylinkių kaimų gyventojai.
Vario maištas (1938, dailininkas Ernestas Lissneris)
Neramumai vyko ir Maskvoje, kur t. p. griauti turtuolių namai; įkaitu tapęs besislapstančio V. Šorino sūnus patvirtino tėvo ryšius su Abiejų Tautų Respublika. Maždaug 10 000 įtūžusių žmonių minia apsupo caro rezidenciją, reikalaudama išduoti Abiejų Tautų Respublikos tariamus šalininkus ir grasindama susidoroti su jais pagal savo papročius. Carui ištikimi bajorai spėjo atsiųsti šaulių ir kareivių; miniai atsisakius skirstytis nuspręsta panaudoti jėgą – beginkliai žmonės buvo sustumti į upę, kur apie 1000 jų buvo paskandinta ar kitaip nužudyta, keli tūkstančiai asmenų areštuota.
Padariniai
Areštuoti maištininkai buvo nubausti įvairiomis kalėjimo bausmėmis, apie 1400 žm. ištremta į katorgą iki gyvos galvos. Rusijos valdžia buvo priversta palaipsniui atsisakyti varinių pinigų naudojimo: 1663 06 Naugardo ir Pskovo pinigų kalyklos uždarytos, vėl pradėtos kalti sidabrinės monetos. Variniai pinigai buvo išimti iš apyvartos ir sulydyti į buities apyvokos reikmenis.
P: Vosstanie 1662 g. v Moskve: sbornik dokumentov Moskva 1964. L: P. P. Migulin Ėkonomičeskij rost russkogo gosudarstva za 300 let (1613–1912) Moskva 1913.
1088