varliãgyviai (Amphibia), amfbijos, stuburinių potipio gyvūnų klasė. 3 būriai: bekojai varliagyviai, uodegotieji varliagyviai ir beuodegiai varliagyviai. Apie 8700 rūšių (kasmet atrandama apie 200–300 naujų rūšių, tačiau trečdaliui jų gresia išnykimas). Šaltakraujai, primityvūs stuburiniai gyvūnai, kūno sandara, dauginimosi būdu, vystymusi labai artimi žuvims. Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
Kūnas nuo 7–8 mm (siauraburnės varlės Paedophryne amauensis) iki 1,8 m ilgio (salamandros Andrias sligoi), masė nuo kelių gramų iki kelių kilogramų. Kūną dengia drėgna oda, turinti daug gleivių liaukų; kai kurių varliagyvių (pvz., salamandrų, rupūžių) odoje yra nuodų liaukų. Odos epidermis mažai apragėjęs. Storesnį raginį sluoksnį turi rupūžės, todėl jos gali gyventi ir sausesnėse vietose. Kaukolė plati plokščia, beveik visa kremzlinė. Gomurinė kvadratinė kremzlė abiem galais priaugusi prie kaukolės. Kaukolės pakaušio srityje yra tik 2 šoniniai pakauškauliai su pora pakaušio krumplių, kuriais kaukolė judamai jungiasi su stuburu. Stuburą sudaro nuo 9 (daugelio beuodegių varliagyvių) iki 200 (bekojų varliagyvių) slankstelių. Varliagyviai turi po 1 kaklo ir kryžmens slankstelį. Šonkauliai redukuoti, todėl krūtinkaulis su stuburu nesijungia; krūtinės ląstos nėra, priekinių galūnių lankas laisvai įsiterpia į raumenis. Priekinės galūnės keturpirštės, užpakalinės – penkiapirštės.
Širdis susideda iš 2 prieširdžių ir skilvelio. Į dešinįjį prieširdį atiteka veninis kraujas, į kairįjį – arterinis. Skilvelyje kraujas susimaišo. Varliagyviai turi 2 kraujotakos ratus. Gerai išsivysčiusios priekinės smegenys. Jos susideda iš 2 pusrutulių, kuriuos gaubia smegenų dangalas. Dėl nedidelio varliagyvių judrumo smegenėlės menkai išsivysčiusios. Nuo galvos smegenų atsišakoja 10 porų nervų. Šoninės linijos organus turi tik varliagyvių lervos ir visą laiką vandenyje gyvenantys varliagyviai (pvz., aksolotliai, protėjai). Akys su judriais vokais. Geriausiai klausos organai išsivystę beuodegių varliagyvių. Be vidinės ausies, yra ir vidurinė, kurios ertmė Eustachijaus vamzdžiu atsiveria į ryklę. Toje ausies dalyje yra tik vienas klausos kaulelis – ausies kilpelė. Ausies būgnelis yra galvos paviršiuje. Virškinimo sistemą sudaro burnos ir ryklės bendra ertmė, stemplė, skrandis ir žarnynas, užsibaigiantis kloaka. Kepenys palyginti didelės, su tulžies pūsle. Skirtingai nuo žuvų, varliagyviai turi seilių liaukas. Liežuvis minkštas lipnus. Dantys smulkūs kūgiški, dažniausiai ant viršutiniojo žandikaulio.
Varliagyvių lervos kvėpuoja išorinėmis žiaunomis ir turi žiaunų plyšius, papildomai kvėpuoja pro odą. Suaugę varliagyviai kvėpuoja plaučiais ir oda. Šalinimo organai – 2 liemeniniai (mezonefriniai) inkstai. Šlapimtakiai ir šlapimo pūslė atsiveria į kloaką. Dauguma varliagyvių gyvena sausumoje, veisiasi vandenyje, kai kurie gyvena tik vandenyje arba tik sausumoje. Varliagyviai lytiškai subręsta 3–4 gyvenimo metais. Dauginimosi organai patelių – kiaušidės, patinų – sėklidės. Subrendę kiaušiniai patenka į kūno ertmę, iš ten – į kiaušintakius (Müllerio latakus), atsiveriančius į kloaką. Beveik visų beuodegių ir daugumos uodegotųjų varliagyvių apvaisinimas išorinis, daugumos bekojų varliagyvių – vidinis. Nedaugelis varliagyvių rūšių yra gyvavedės, kitos išleidžia ikrus (dažniausiai į vandenį). Vandenyje išsirita lervos. Kai kurių rūšių varliagyvių apvaisintus kiaušinius patinai ar patelės nešioja burnoje arba ant nugaros. Beuodegių varliagyvių lervos vadinamos buožgalviais. Sausumoje išleidžiantys ikrus varliagyviai vystosi tiesiogiai. Kai kurių uodegotųjų varliagyvių lervoms būdinga neotenija.
Dauguma varliagyvių naudingi – naikina žemės ūkio kenkėjus, yra kitų gyvūnų maistas. Kai kurių rūšių varliagyviai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, Prancūzijoje valgomi. Primityviausi ir seniausi iškastiniai varliagyviai – ichtiostegos ir akantostegos – buvo panašūs į riešapelekes žuvis. Jų rasta viršutinio devono sluoksniuose. Varliagyviai klestėjo karbone ir perme. Svarbiausia jų grupė – labirintodontai. Manoma, nuo jų atsiskyrė batrachozaurai (roplių protėviai), beuodegiai ir kai kurie kiti varliagyviai. Pirmieji sausumoje gyvenantys varliagyviai atsirado permo periode. Varliagyvius tiria zoologijos mokslo šaka herpetologija. Lietuvoje gyvena 2 rūšys uodegotųjų ir 11 rūšių beuodegių varliagyvių.
-varliagyvis