Varmės Lidzbarkas

Vamės Ldzbarkas (Lidzbark Warmiński), miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, į šiaurę nuo Olsztyno; apskrities centras.

Varmės vyskupų pilis Varmės Lidzbarke

14 878 gyventojai (2021).

Varmės Lidzbarkas įsikūręs prie Alnos (Łynos; Priegliaus intakas) ir Symsarnos upių santakos. Per Varmės Lidzbarką eina Olsztyno–Barštyno plentas.

Maisto (daugiausia pieno), farmacijos, medienos apdirbimo, siuvimo pramonės įmonės. Varmijos Mozūrų laisvosios ekonominės zonos padalinys. Kraštotyrinis turizmas, agroturizmas. Varmijos muziejus.

1503–10 Varmės Lidzbarke gyveno M. Kopernikas.

Architektūra

Išliko miesto sienos (14 a. vidurys) su Aukštutiniais vartais (15–16 a.) fragmentų. Gotikinė vyskupų pilis (1350–1401, vėliau rekonstruota, dabar Varmijos muziejus), Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (apie 1350–80, presbiterija, 1896) ir cerkvė (buvusi evangelikų bažnyčia, 1823, pagal architekto K. F. Schinkelio projektą), Krasickių oranžerija (1711–70), Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (1798).

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 1240, tada vadintas Lecbargu. 1241 pastatytą medinį Vokiečių ordino miestą (vokiškai Heilsberg) 1242 užėmė ir sudegino sukilę prūsai. 1251–74 priklausė Varmės vyskupijai, 1274–1466 – Vokiečių ordinui. 1308 suteiktos miesto teisės.

1440 Varmės Lidzbarkas prisijungė prie Prūsijos sąjungos, 1466–1772 priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Nukentėjo per 18 a. karus su Švedija. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo atiteko Prūsijos karalystei.

1807 ties Varmės Lidzbarku įvyko vienas didžiausių dabartinės Lenkijos teritorijoje Prancūzijos ir Rusijos kariuomenių mūšių.

1914 miestą užėmė Rusijos kariuomenė, įsteigta vokiečių karo belaisvių stovykla. 1945 miestą užėmė SSRS kariuomenė (per mūšius sunaikinta 80 % pastatų).

1772–1918, 1946–75 ir nuo 1999 – apskrities centras.

2271

Heilsberg; Lecbargas