Varmijos Mozūrų vaivadija

Vamijos Mozrų vaivadijà (województwo warmińsko-mazurskie) yra Lenkijos šiaurės rytuose. Šiaurės vakaruose prieina prie Aismarių, šiaurėje ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.

Plotas 24 203 km². 1,38 mln. gyventojų (2021).

Centras – Olsztynas (170 200 gyventojų, 2021).

Kiti didesnieji miestai (tūkst, gyventojų, 2021): Elbingas (115,2), Ełkas (60,4), Iława (32,7), Ostróda (32,1). Miesto gyventojų 59,3 % (2021).

Varmijos Mozūrų vaivadija suskirstyta į 19 apskričių; 2 miestai turi apskrities teises (Olsztynas ir Elbingas).

Didumą Varmijos Mozūrų vaivadijos paviršiaus užima Mozūrijos aukštuma (ežerynas; Baltijos aukštumų dalis) – Iławos, Olsztyno, Mrągowo, Ełko aukštumos, Didžiųjų Mozūrijos ežerų kraštas.

Aukščiausios vietos yra vaivadijos pietvakariuose (Dylewska Góros kalnas Lubawos gūbryje, 312 m) ir šiaurės rytuose (Szeska Góros kalnas Szesko aukštumoje, 309 m). Vaivadijos šiaurinėje dalyje – Senoji Prūsijos žemuma. Šiaurės vakaruose – Vyslos deltos žemumos (Vyslos Žulavų) rytinė dalis (žemiausia Lenkijos teritorija); joje iškilusi Elbingo aukštuma. Varmijos Mozūrų vaivadija – viena šalčiausių Lenkijos teritorijų. Vidutinė metinė temperatūra vakaruose 7,5 °C, rytuose – žemesnė kaip 6,5 °C. Per metus iškrinta 600–700 mm kritulių. Vegetacijos laikotarpis 190–205 dienos.

Vaivadijoje prasideda daug upių: Szkwa, Omulewas, Wkra (Narevo intakai), Dravanta, Osa (Vyslos žemupio intakai), Alna (Łyna; Priegliaus intakas), Paserija (Paslęka; teka į Aismares).

Daug ledyninių ežerų; didžiausi – Sniardvai (113,8 km²; didžiausias Lenkijoje), Mauras, Jeziorako ežeras. Ostródos–Elbingo kanalas.

Dirvožemiai daugiausia rudžemiai ir jauražemiai, yra durpžemių. Miškai (daugiausia pušynai ir eglynai) užima 29,8 % vaivadijos teritorijos (Piszo ir Szczytno apskrityse apie 50 %); didžiausi masyvai: Piszo, Nidzicos, Romintos girios.

Saugomos teritorijos užima 53,6 % vaivadijos ploto; 8 kraštovaizdžio parkai (Mozūrijos, Romintos girios ir kiti), Łuknajno ežero biosferos rezervatas (telkiasi gulbės nebylės), kiti gamtos rezervatai.

Varmijos Mozūrų vaivadija – agrarinė pramoninė vaivadija; sparčiai plėtojama paslaugų sfera. Po 1989 įvykdyta daugelio ūkio šakų restruktūrizacija, modernizacija ir privatizacija. Veikia Varmijos Mozūrų laisvoji ekonominė zona.

Gaunama statybinių medžiagų žaliavos (smėlis, žvyras), kreida. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: mašinų, transporto priemonių, sporto reikmenų gamyba, elektrotechnikos, gumos, medienos apdirbimo, baldų, popieriaus, siuvimo, odos, maisto (daugiausia mėsos, vaisių ir daržovių, pieno pramonė). Didžiausi pramonės centrai – Olsztynas, Elbingas.

Žemės ūkio naudmenos užima apie 49 % teritorijos (apie 35 % – ariamoji žemė, apie 14 % – pievos ir ganyklos). Auginama daugiausia javai (kviečiai, rugiai, miežiai). Veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Turizmas; svarbiausias vaivadijos turizmo ir vandens sporto regionas – Mozūrijos ežerynas (daugiau kaip 1,5 mln. turistų per metus; atvyksta jų ir iš Vokietijos). Plėtojamas kaimo turizmas. Lankoma Žalgirio mūšio vieta (į pietvakarius nuo Olsztyno). Piligrimystės centrai – Šventaliepė (Święta Lipka), Gietrzwałdas.

Daugiausia geležinkelių ir plentų susikerta Olsztyne, Elbinge, Ełke. Per Varmijos Mozūrų vaivadijos pietvakarinę dalį eina Varšuvos–Gdansko geležinkelis. Laivuojama Ostródos–Elbingo kanalas, ežerai. Szczytno‑Szymanų tarptautinis oro uostas (daugiausia aptarnaujami užsienio turistai).

Varmijos Mozūrų vaivadija įkurta 1999 vietoj Olsztyno vaivadijos ir dalies Elbingo, Ciechanówo, Ostrołękos ir Suvalkų vaivadijų.

-warmińsko-mazurskie