Varna (Várna), miestas Bulgarijos rytuose, prie Juodosios jūros Varnos įlankos ir Varnos ežero; srities centras.
Varna
332 400 gyventojų (2020); trečias pagal gyventojų skaičių (po Sofijos ir Plovdivo) Bulgarijos miestas. Jūrų uostas (svarbiausias Bulgarijoje). Geležinkelis ir plentas į Bukareštą (Rumunija), plentai į Burgasą, Dobričių, Constanţą (Rumunija). Tarptautinis oro uostas. Mašinų (variklių, staklių) gamyba, metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, chemijos, tekstilės (medvilnės), siuvimo, maisto pramonė. Laivų statyba. Turizmas. Karo jūreivystės akademija (įkurta 1881), ekonomikos (1920), technikos, medicinos universitetai ir aukštosios mokyklos, jūrų ir okeanografijos, turizmo ir kiti mokslinių tyrimų institutai. Observatorija ir planetariumas (įkurta 1965). Archeologijos (įkurtas 1888), istorijos ir meno, etnografijos, medicinos istorijos, gamtos, karinio jūrų laivyno ir kiti muziejai. Meno galerijos. Operos, dramos, lėlių ir kiti teatrai, simfoninis orkestras. Kasmetiniai tarptautiniai muzikos, džiazo, folkloro, chorų, teatro, kino ir kiti festivaliai. Zoologijos sodas. Akvariumas (įkurtas 1912) ir delfinariumas (1984). Parkai.
Architektūra
Miestas stačiakampio plano (perplanuotas 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje). Romėnų termų (1–4 a.; buvo didžiausios Balkanų pusiasalyje) liekanos. Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, soboras (1886, architektas P. Kupka, ikonostasas, dailininkas I. Filipovas, 1943 pristatyta varpinė, architektas S. V. Popovas) – didžiausias Bulgarijos stačiatikių soboras.
Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, soboras Varnoje (1886, architektas P. Kupka)
2271
Istorija
Miestą 6 a. pr. Kr. įkūrė išeiviai iš Mileto; iki 7 a. po Kr. vadintas Odesu. Klestėjo 3–2 a. pr. Kr. – prekiavo su Juodosios jūros vakarinių ir šiaurės vakarinių pakrančių graikų kolonijomis, nuo 2 a. pr. Kr. – su Pontu. 1 a. pr. Kr. viduryje Odesas nusiaubtas Burebistos vadovaujamų dakų. Nuo 72 po Kr. Romos, nuo 4 a. – Bizantijos valda. 3 a. vėl suklestėjo. Apie 679 užimtas protobulgarų – nuo tada vartojamas dabartinis vardas. Iki 13 a. dėl Varnos, svarbaus religinio ir ūkio centro, varžėsi Bizantija ir Bulgarija, nuo 14 a. pabaigos ją valdė Osmanų imperija. 1444 11 10 Varnos mūšyje Vengrijos ir kitų valstybių kryžininkų kariuomenė pralaimėjo Osmanų imperijos kariuomenei; žuvo Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas (vėliau pramintas Varniečiu) – šis pralaimėjimas sužlugdė Europos valstybių pastangas išstumti Osmanų imperiją iš žemyno. 18–19 a. Varna buvo viena turkų tvirtovių Juodosios jūros pakrantėse. Nuo 1878 priklauso Bulgarijai. 1949–56 vadinta Stalinu.
Odesas
Lietuviai
1892–1905 Varnoje gydytoju dirbęs J. Basanavičius (nuo 1894 – Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytojas) dalyvavo miesto politiniame (aktyvus demokratų partijos, Varnos tarybos narys), visuomeniniame, kultūros ir mokslo (įkūrė Medicinos istorijos muziejų, Archeologijos draugiją) gyvenime, rūpinosi miesto sanitarine būkle, parengė Varnos pavertimo kurortu projektą. J. Basanavičiaus vardu pavadinta viena miesto gatvių, atidengta memorialinė lenta, rengiamos mokslinės konferencijos.