„Varpas“, literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis žurnalas, 1889 ir 1890–1905 ėjęs Tilžėje, 1889–90 – Ragainėje. Vadintas laikraščiu.
1889–96 ir 1900–05 ėjo kas mėnesį, 1897–99 – kas du mėnesius. Išėjo 185 numeriai. Tiražas 500–1000 egzempliorių.
Steigėjai ir leidėjai
Įsteigė Varšuvos studentų draugijos Lietuva nariai V. Kudirka, Jonas Gaidamavičius, J. Adomaitis-Šernas, J. Kaukas, J. Staugaitis ir kiti, vėliau prie leidimo aktyviai prisidėjo Literatiškoji komisija Mintaujoje, Maskvos lietuvių studentų draugija. Iš pradžių žurnalo rengime dalyvavo ir Seinų, Kauno kunigai bei klierikai, bet 1895 dėl kilusių nesutarimų beveik visi jie iš žurnalo pasitraukė.
Žurnalo spausdinimas ir platinimas
Varpas platintas Didžiojoje Lietuvoje (nelegaliai), Rusijoje, Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Platinimą organizavo M. Jankus. 1889 spausdino Weyerio ir Arnoldto spaustuvė, 1889–90 K. Voskos spaustuvė Ragainėje, 1890–92 Jankaus spaustuvė, 1892–1905 Mauderodės spaustuvė.
Žurnalo pobūdis ir reikšmė
Tęsė mėnraščio Aušra tradicijas (prie žurnalo leidybos prisidėjo aktyviausi Aušros bendradarbiai). Idėjinis Varpo vadovas ir iki 1899 vienas faktiškųjų jo redaktorių buvo V. Kudirka, kuris rengė skyrių Tėvynės varpai, jame išdėstė žurnalo tikslus, sprendė aktualius laikotarpio klausimus. Laikydami save visos Lietuvos balsu žurnalo autoriai drąsiau ir aiškiau negu Aušra kėlė tautinio atgimimo ir išsivadavimo idėjas, demokratijos, piliečių laisvių ir teisių principus, smerkė caro valdžios lietuviams daromas skriaudas, rusinimo politiką. Savo straipsniais ir korespondencijomis iš visos Lietuvos ugdė krašto kaip visumos supratimą, nacionalinę savimonę, vienybę, skatino domėtis lietuvių literatūra (straipsniai apie K. Sirvydą, S. Daukantą, M. Valančių), liaudies menu, rašė kalbos klausimais, grynino ir normino lietuvių kalbą (J. Jablonskis, K. Būga).
žurnalo Varpas 1889 sausio nr. 1
Varpas rėmėsi pažiūrų įvairove, jame buvo reiškiamos liberalios, demokratinės, socialdemokratinės idėjos, skelbiamos humanizmo vertybės. Tautinės kultūros klausimus siejo su ekonomine ir socialine sritimi – žemės reforma, amatų ir ūkio mokyklų kūrimu, sveikatos reikalų, susisiekimo kelių gerinimu, ūkio plėtote. Žurnalo autoriai laikė, kad lietuvių tauta galės greičiau išsivaduoti iš carinės priespaudos tik ekonomiškai sutvirtėjusi. Padėjo susiformuoti vienai pagrindinių lietuvių politinių srovių – varpininkams, iš kurios gimė Lietuvos demokratų partija ir kitos politinės organizacijos. Rūpinosi knygnešystės sąjūdžiu, lietuvių spaudos organizavimu, leidimu ir platinimu.
Grožinė literatūra
Leidinys turėjo daug įtakos lietuvių literatūrai. Varpe V. Kudirka paskelbė satyrų (Lietuvos tilto atsiminimai, Viršininkai ir kitų), eilėraščių, grožinės literatūros vertimų, Tautišką giesmę (1898), kuri vėliau tapo Lietuvos himnu, poetikos studiją Tiesos eilėms rašyti (1898). Pirmuosius savo literatūros kūrinius ar straipsnius išspausdino J. Biliūnas, L. Didžiulienė-Žmona, K. Jasiukaitis, A. Kriščiukaitis-Aišbė, G. Landsbergis-Žemkalnis, Lazdynų Pelėda, J. Mačys-Kėkštas, G. Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, P. Vaičaitis, P. Višinskis ir Žemaitė. Žurnalas t. p. spausdino įvairių sričių literatūros ir periodikos kritiką (S. Matulaitis, V. Kudirka), kūrybą orientavo į politinio pasipriešinimo idėjas ir ekonomines bei socialines problemas, realizmą. Paskelbė H. Chr. Anderseno, G. Byrono, M. Konopnickos, A. Mickevičiaus, I. Turgenevo kūrinių vertimų.
„Varpo“ bendradarbiai
Kiti daugiausia prisidėję prie leidimo Varpo bendradarbiai: J. Aleksa, J. Basanavičius, J. Baltrušaitis-Mėmelė, J. G. Beržanskis-Klausutis, J. Bielinis, F. Bortkevičienė, J. J. Bulota, T. Daugirdas, M. Davainis-Silvestraitis, K. Grinius, A. Janulaitis, V. Kapsukas, P. Leonas, M. Lozoraitis, S. Matulaitis, P. Mašiotas, P. Mikolainis, A. Milukas, V. Pietaris, J. Radziukynas, A. Rucevičius, A. Smetona, M. Šikšnys, J. Tumas-Vaižgantas, L. Vaineikis, J. Vileišis, P. Vileišis, E. Volteris, M. Zauniūtė.
Redaktoriai
Faktiškieji redaktoriai: V. Kudirka, J. Adomaitis-Šernas, A. Milukas, P. Mikolainis, M. Jankus, Jonas Kriaučiūnas (1890–99), J. Bagdonas (1899–1903, 1904–05), J. Šaulys (1903–04), P. Višinskis (1905); oficialieji redaktoriai – M. Jankus, K. Voska, J. Lapinas.