Váršuva (Warszawa), Lenkijos sostinė.
Plotas 517,2 km2. 1,86 mln. gyventojų (2021). Varšuva – Mazovijos vaivadijos centras. Turi apskrities teises (nuo 2002).
Varšuva
Įsikūrusi Lenkijos vidurinės dalies rytuose, abipus Vyslos vidurupio. Su gretimais miestais (didžiausi jų – Pruszkówas, Legionowo, Piaseczno, Otwockas, Żyrardówas, Mińsk Mazowiecki) sudaro aglomeraciją (2,48 mln. gyventojų, 2022; apie 6,5 % Lenkijos gyventojų).
Daug gyventojų Varšuva buvo netekusi per II pasaulinį karą (gyventojų skaičiaus dinamika pateikta lentelėje). Kasdien iš kitų miestų į darbą atvyksta apie 500 000 žmonių, daugiausia iš Lodzės (apie 150 000) ir Radomo (apie 50 000).
1
Per Varšuvą eina Berlyno–Maskvos geležinkelis ir plentas. Kiti svarbiausi geležinkeliai ir plentai eina iš Varšuvos į Krokuvą, Katowicus, Gdanską, daugelį kitų Lenkijos miestų; yra 6 geležinkelio stotys. Per Vyslą pastatyti 9 tiltai.
Metropolitenas (vienintelis Lenkijoje; pradėjo veikti 1995), greitasis miesto geležinkelis. Tarptautiniai oro uostai: Chopino (Varšuvos pietvakarinėje dalyje, dažniausiai vadinamas Varšuvos‑Okęcio; 18,86 mln. keleivių, 2019), Varšuvos‑Modlino (prie Varšuvos aglomeracijai prikausančio Nowy Dwór Mazowiecki miesto; 3,08 mln. keleivių, 2018); mažesnis Varšuvos‑Babicės oro uostas. Miesto teritorijoje yra trys upių uostai.
Varšuvos miesto centras (2020 07 vaizdas); dešinėje – dangoraižis Złota 44, kairėje – viešbutis InterContinental, toliau – Kultūros ir mokslo rūmai
Varšuva ir jos aglomeracija sudaro vadinamąjį Varšuvos pramoninį regioną. Dauguma Varšuvos pramonės įmonių po 1989 buvo privatizuotos ir restruktūrizuotos, kai kurios dėl nekonkurencingos produkcijos bankrutavo. Varšuvoje yra visų apdirbamosios pramonės šakų įmonių. Svarbiausios pramonės šakos: mašinų, transporto priemonių (daugiausia lengvųjų automobilių), tiksliųjų (optikos) prietaisų, traktorių, žemės ūkio mašinų (Ursus S. A. bendrovė) gamyba, juodoji metalurgija (Huta Lucchini Warszawa bendrovė), metalo ir medienos apdirbimo, elektrotechnikos ir elektronikos, aviacijos, maisto (daugiausia mėsos, pieno, vaisių ir daržovių perdirbimo, konditerijos, alaus, spirito, malimo), chemijos ir farmacijos (Polfa Tarchomin S. A., Polfa Warszawa S. A. ir kitų bendrovių įmonės), poligrafijos, siuvimo, odos apdirbimo, statybinių medžiagų, stiklo, keramikos pramonė. Turizmas (kasmet daugiau kaip 2,5 mln. užsienio turistų). Tarptautinės mugės (knygų, statybos, kompiuterių, kosmetikos, turizmo), parodos.
Lenkijos mokslų akademija. Žymiausios valstybinės aukštosios mokyklos: Varšuvos universitetas, Varšuvos technikos universitetas Politechnika Warszawska (įkurta 1915), Varšuvos ekonomikos mokykla (įkurta 1906), Varšuvos medicinos universitetas (įkurtas 1809), Kardinolo Stefano Wyszyńskio universitetas (nuo 1999; 1954 įkurta Krikščioniškoji teologijos akademija), Varšuvos dailės akademija, Fryderyko Chopino muzikos universitetas (įkurtas 1810), teatro, fizinio lavinimo, specialiosios pedagogikos, nacionalinės gynybos, karo technikos akademijos; daug privačių aukštųjų mokyklų. Varšuvos nacionalinė biblioteka, Varšuvos universiteto (įkurta 1817), Varšuvos ekonomikos mokyklos, Lenkijos mokslų akademijos, Varšuvos viešoji ir kitos bibliotekos.
Varšuvos senamiestis
Varšuvos nacionalinis muziejus, Varšuvos karalių pilies muziejus, Varšuvos valstybinis archeologijos muziejus, Wilanówo rūmų, Łazienkų karališkasis, Varšuvos miesto istorijos, Varšuvos arkivyskupijos, Lenkijos kariuomenės, Varšuvos sukilimo, Nepriklausomybės, A. Mickevičiaus literatūros, F. Chopino, Lenkijos žydų istorijos, technikos, etnografijos, geologijos ir kiti muziejai; Nacionalinė dailės galerija Zachęta, Šiuolaikinio meno centras (Ujazdówo pilyje) ir kitos galerijos (iš viso daugiau kaip 100). Vyksta plakatų bienalė. Apie 30 teatrų, iš jų žymiausi – Nacionalinis teatras (įkurtas 1765), Didysis teatras – Nacionalinė opera (įkurta 1778), Varšuvos kamerinė opera, Lenkijos teatras, S. Jaracziaus Ateneumas, Šiuolaikinis, Varšuvos dramos teatrai; yra muzikinių, komedijos, vaikų, lėlių teatrų. Nacionalinė filharmonija, 2 simfoniniai orkestrai.
Tarptautinis F. Chopino pianistų konkursas (kas 5 metai, nuo 1927, po II pasaulinio karo nuo 1949), kasmetinis šiuolaikinės muzikos festivalis Varšuvos ruduo, Mozarto, Senovinės muzikos ir kiti festivaliai. Kasmetinis tarptautinis Varšuvos kino festivalis. Varšuvos universiteto botanikos sodas (įkurtas 1818), zoologijos sodas (įkurtas 1928). Varšuvos pietrytinė dalis priklauso Mazovijos kraštovaizdžio parkui.
Varšuva
2271