Váršuvos architektūrà
Iki 18 amžiaus
Vyslos kairiajame krante išsidėstęs istorinis centras – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1980); 1944 dauguma jo pastatų nacių sugriauta, 1945–66 atstatyta. Gynybinių sienų (14–15 a.) su barbakanu (1548) liekanos, gotikinė Šv. Jono katedra (14 a. pirma pusė), Šv. Martyno (14 a. antra pusė, perstatyta 1636, architektas K. A. Bay), vėlyvosios gotikos Švč. Mergelės Marijos (15–16 a.) bažnyčios, 15–18 a. gyvenamieji namai.
Baroko laikotarpiu pastatyta vienuolynų (tarp jų – Benediktinių Sakramentiečių, 1693, architektas Tylmanas Gamerenietis), puošnių rūmų su parkais: Wilanówo rūmų centrinis korpusas (1696, architektas A. Locci), Krasińskių (1688–99, architektas Tylmanas Gamerenietis; dabar Varšuvos nacionalinės bibliotekos Specialiųjų kolekcijų skyrius). 17 a. miestas plėtėsi ir Vyslos dešiniajame krante; čia įsikūrė vienuolynai, didikų rezidencijos.
18–19 amžius
18 a. antroje pusėje Stanislovo Augusto stiliumi (turi vėlyvojo baroko ir prancūzų klasicizmo bruožų) perstatyta Varšuvos karalių pilis, pastatyta Łazienkos, bažnyčių (liuteronų Švenčiausiosios Trejybės, 1777, architektas Sz. B. Zugas ir kiti). Nuo 18 a. vidurio veikusios Kelių tiesimo komisijos rūpesčiu nutiesta naujų gatvių, išgrįstos ir apšviestos senosios. 18 a. pabaigoje–19 a. pastatyta paprastų formų grakščių proporcijų klasicistinių pastatų pagal architektų Chr. P. Aignerio (Šv. Onos bažnyčios fasadų perstatymas, su S. K. Potockiu, 1788), J. Kubickio (Belwederio rūmai, 1822), A. Corazzi (Didysis teatras, 1833) projektus. 19 a. antroje pusėje suformuotas naujas centras su Teatro ir Banko aikščių ansambliais, gyvenamaisiais kvartalais (Marszałkowskos gatvėje, kitur). 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje sparčiai plėtojantis pramonei miestas augo stichiškai; statyta istorizmo krypties statiniai: neoklasicistiniai geležinkelio stoties rūmai (1845, architektas H. Marconi), neorenesansinis Stanislovo Augusto Poniatovskio tiltas (1914, architektas S. Szylleris, 1857–1933).
Šv. Onos bažnyčia Varšuvoje (15 a. vidurys, fasadai perstatyti 1788, architektai Chr. P. Aigneris, S. K. Potockis, 1944 sugriauta, vėliau atstatyta)
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Po 1926 įsikūrusi avangardistų grupuotė Praesens skleidė Le Corbusier, Bauhauso propaguotas funkcionalizmo idėjas; žymesni pastatai: Żoliborzo gyvenamųjų namų kolonija (1927–39, architektai B. Brukalska, S. Brukalskis), Draudimo sąjungos ZUPU pastatas (1931, architektas R. Guttas).
Po II pasaulinio karo sudaryto Sostinės atstatymo biuro (vadovas R. Piotrowskis) rūpesčiu miestas atstatytas; pastatyta naujų mikrorajonų (Belianų III, kiti), socialistinio realizmo krypties Kultūros ir mokslo rūmai (1955, architektas L. Rudnevas, aukščiausias pastatas Varšuvoje, aukštis 231 metras). 20 a. antros pusės modernizmo krypties pastatai: parduotuvė Supersam 1962, architektas J. Hryniewieckis), Centrinė geležinkelio stotis (1975, architektas A. Romanowiczius).
Lenkijos žydų istorijos muziejus Varšuvoje (2013, architektai R. Mahlamäki, I. Lahdelma)
Lenkijos televizijos būstinė Varšuvoje (2008, architektai Czesławas Bieleckis, Maria Twardowska)
dangoraižis Złota 44 Varšuvoje (2016, architektas D. Libeskindas)
20 a. pabaigos–21 a. pradžios statiniai: banko Pekao S. A. centrinis pastatas (1993, architektas M. Dumenčićius), Varšuvos finansų centras (1998, architektūrinė bendrovė Kohn Padersen & Fox), Biržos centras (2000, architektai A. M. Chołdzyńskis, S. Fiszeris), viešbutis Metropolitan (2003, architektas N. Fosteris), Lenkijos televizijos būstinė Varšuvoje (2008, architektai Cz. Bieleckis, M. Twardowska), Didžiosios Britanijos ambasada (2009, architektūrinė bendrovė Tony Fretton Architects), Lenkijos žydų istorijos muziejus (2013, architekai R. Mahlamäki, I. Lahdelma).
2271
-Varšuva