Váršuvos istòrija
Dabartinės Varšuvos teritorijoje 9–12 a. buvo kelios gyvenvietės. Pirmą kartą paminėta 1251 (kitais duomenimis, 1224) kaip žvejų gyvenvietė. Apie 1300 suteiktos miesto teisės. 1350 apjuosta gynybine siena, vėliau greta įsikūrė Naujosios Varšuvos miestas.
1408 Jonušas I išpirko miestą iš jį valdžiusių savininkų, 1413 perkėlė čia Mazovijos sostinę. Nuo 15 a. vidurio suaktyvėjus prekybai miestas išsiplėtė. 1526 Mazovijai prisijungus prie Lenkijos tapo vaivadijos centru (iki 1796), buvo suteikta naujų privilegijų, nuo 1569 mieste posėdžiavo Abiejų Tautų Respublikos Seimas, nuo 1573 vykdavo Elekcinis seimas. Čia paskelbtas Varšuvos konfederacijos aktas. 1596 į Varšuvą iš Krokuvos persikėlė Abiejų Tautų Respublikos karaliaus dvaras, 1611 Varšuva tapo Lenkijos ir Abiejų Tautų Respublikos sostine.
Varšuvos vaizdas 1637 metais (litografija iš Przyjaciel Ludu, czyli Tygodnik Potrzebnych i Pożytecznych Wiadomości, 1844 nr 45)
16 a. nutiestas vandentiekis, išgrįstos gatvės, įsteigta teatrų, spaustuvių. 1655–60 miestą užėmė ir nusiaubė Švedijos kariuomenė, 18 a. pradžioje atstatytas. Nuo 18 a. vidurio tapo Lenkijos politikos, ekonomikos, kultūros ir švietimo centru. Buvo 1794 sukilimo centras. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo priklausė Prūsijai, 1807–1915 – Rusijai (Varšuvos kunigaikštystei). 19 a. miestas išsiplėtė, veikė daug kultūros ir meno įstaigų (tarp jų ir Varšuvos mokslo bičiulių draugija), tapo patriotinio sąjūdžio centru. Buvo 1830–1831 sukilimo centras. Sukilimą numalšinus uždarytas universitetas, uždrausta kultūrinė veikla, tarp Lenkijos karalystės ir Rusijos įvesti muitai sustabdė miesto ūkinę raidą.
19 a. antroje pusėje dėl protekcionistinės politikos išaugo, suklestėjo prekyba, nutiestas geležinkelis (Varšuva tapo svarbiu geležinkelių centru), pastatyta naujų tiltų. 1860 mieste vyko patriotinės demonstracijos. Numalšinus 1863 sukilimą pradėta rusifikacija. Vėliau plėtėsi pramonės (pastatyta naujų fabrikų), kredito įmonių veikla.
Varšuvoje prasidėjo Rusijos 1905–07 revoliucija Lenkijoje; po jos legalizuoti liaudies universitetai. 1914 artėjant I pasaulinio karo frontui daugelis pramonės įmonių evakuotos į Rusijos imperijos gilumą, sunaikintos strateginių žaliavų atsargos. Valdžią mieste perėmė vadinamasis Piliečių komitetas. 1915 Varšuvą užėmė Vokietijos kariuomenė.
1918 tapo Lenkijos valstybės sostine. Prie jos 1920 08 12–25 vyko Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenių mūšis (Lenkijos–Sovietų Rusijos karas). 1924–39 plėtėsi, tapo svarbiausiu Lenkijos kultūros, ūkio, mokslo centru. Per 1926 Gegužės perversmą vyko mūšiai tarp J. Piłsudskiui ir vyriausybei ištikimų karinių dalinių.
1939 09 08–27 nacių Vokietijos kariuomenė apsupo miestą, 09 28 Varšuva kapituliavo (žuvo apie 6000 karių, apie 25 000 civilių). 1939–45 nacių įkurtos Generalinės gubernijos sostine. Naciai išžudė daug gyventojų, 1940 įsteigtas žydų getas (apie 0,5 mln. kalinių), jame 1943 kilo Varšuvos geto sukilimas. Varšuva tapo antinacinio pasipriešinimo centru, čia veikė lenkų pogrindžio vyriausybė, Armijos Krajovos vadovybė, universitetai, leista nelegali spauda. Įvykdyta per 1000 ginkluotų akcijų prieš okupantus, pasipriešinimo dalyviai teikė Sąjungininkams svarbios informacijos apie nacių Vokietijos raketas. 1944 kilo Varšuvos sukilimas (per mūšius sugriauta 84 % pastatų, sunaikinta beveik visa transporto sistema).
Varšuvos centro griuvėsiai (1945 01 01, nežinomo Lenkijos spaudos agentūros darbuotojo nuotrauka)
1945 miestą užėmė SSRS kariuomenė Po karo atstatyta, veikė keliolika darbo stovyklų vokiečių civiliams ir kariams. Plėtota pramonė. Čia 1955 pasirašyta Varšuvos sutartis. Mieste veikė antikomunistiniai judėjimai, 1956, 1968, 1976 vyko protesto mitingai, 1984 protestuojant prieš politinių oponentų persekiojimą buvo boikotuojami rinkimai, veikė Solidarumas.
Po 1989 išsiplėtė, tapo stambiu finansų centru. Nuo 1999 – Mazovijos vaivadijos centras, nuo 2002 turi apskrities teises.
2271
-Varšuva