Váršuvos kunigaikštỹstė, Váršuvos hercogỹstė, valstybė, įkurta 1807 Tilžės taikos sutartimi. Apėmė Abiejų Tautų Respublikos žemes, po II (1793) ir III (1795) padalijimų užgrobtas Prūsijos (t. p. ir Lietuvos Užnemunę; iš viso 103 000 km2 teritorija). 1809 prie Varšuvos kunigaikštystės prijungta ir dalis Austrijos 1795 aneksuotų Abiejų Tautų Respublikos žemių (52 000 km2).
Formaliai nepriklausoma (turėjo Seimą, vyriausybę ir kariuomenę), faktiškai priklausė nuo Prancūzijos (Varšuvoje rezidavo jos nuolatinis atstovas – rezidentas). Pagal 1807 konstituciją buvo konstitucinė monarchija, asmenine unija susieta su Reino konfederacijai priklausančia Saksonija (valdovas Frydrichas Augustas I). Nuo 1808 05 galiojo Prancūzijos civilinė teisė (vadinamasis Napoleono kodeksas), panaikinta valstiečių baudžiavinė priklausomybė. Varšuvos kunigaikštystės kariuomenė (apie 100 000 žmonių) dalyvavo 1812 Prancūzijos–Rusijos kare (buvo Napoleono I Didžiosios armijos dalis).
1814–15 Vienos kongresas kunigaikštystę panaikino, iš dalies jos žemių 1815 sudaryta Rusijos imperijai priklausanti Lenkijos karalystė, iš kitų – Prūsijai priklausanti Poznanės didžioji kunigaikštystė.