Váršuvos lietùviai
Lietuvos bajorai Varšuvoje dalyvaudavo Abiejų Tautų Respublikos seimuose. Stanislovo Augusto Poniatovskio įsteigtame Kadetų korpuse mokėsi J. Jasinskis, K. N. Sapiega, Dvasinėje akademijoje – M. P. Karpavičius. Lietuvių studentų Varšuvos aukštosiose mokyklose padaugėjo uždarius Vilniaus universitetą.
19–20 a. pirmoje pusėje Varšuvos universitete studijavo J. Aleksa, P. Girštautas, J. Kėkštas, P. Kriaučiūnas, V. Kudirka, J. I. Lukaševičius, Jonas Staugaitis, A. Žukauskas, Muzikos institute – M. K. Čiurlionis, J. Naujalis, S. Šimkus, Dailės mokykloje – M. K. Čiurlionis, V. Grybas, Politechnikos institute – S. Čiurlionis, Žemės ūkio akademijoje – J. P. Aleksa, J. Pajaujis, Veterinarijos institute – K. J. Aleksa, Aklųjų ir nebylių institute – B. Grincevičiūtė.
Varšuvoje gyveno ir dirbo daug lietuvių inteligentų, mokslininkų ir menininkų, tarp jų J. Baltrušaitis‑Mėmelė, F. Bortkevičienė, M. Davainis‑Silvestraitis, A. Kačanauskas, M. Lastauskienė-Lazdynų Pelėda, M. Pečkauskaitė‑Šatrijos Ragana, P. Rimša, K. Sakalauskas‑Vanagėlis, A. Žmuidzinavičius. Varšuvos medicinos‑chirurgijos akademijos ir universiteto profesorius J. Aleksandravičius 1864 atkūrė Varšuvos botanikos sodą, 1879 įkūrė pirmąją Lenkijoje sodininkystės mokyklą, Varšuvos dailės mokyklai 1904–09 vadovavo K. Stabrauskas. 1888–89 Varšuvoje veikė liberalios demokratinės krypties draugija Lietuva, kurios nariai įsteigė žurnalą Varpas. Jurgio Pesio spaustuvė Saturn 1905–09 išleido 26 leidinius lietuvių kalba. Varšuvos lietuvių savišalpos draugija (veikė 1904–39) turėjo dramos būrelį ir chorą.
Per I pasaulinį karą įsikūrusiai Lietuvos Didžiosios Kuigaikštystės sąjungai (Związek Wielkiego Księstwa Litewskiego; siekė atkurti unijinę Lietuvos ir Lenkijos valstybę) oponavo Lietuvių valstybininkų sąjunga (turėjo Informacijos biurą). 1919 veikė Lietuvos konsulatas (konsulas A. Kasakaitis). Prieš II pasaulinį karą Varšuvoje gyveno apie 2000 lietuvių.
Po karo čia apsigyveno lietuvių, atvykusių su repatrijuojamais lenkais, studijuoti vyko ir liko gyventi dalis Seinų ir Punsko kraštų lietuvių. 1957 įkurtas Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (nuo 1992 Lenkijos lietuvių draugija) Varšuvos skyrius Lituanika (2013 turėjo apie 100 narių, pirmininkas Algirdas Zimnickas) 1971–72 leido mokslo ir kūrybos žurnalą Varsnos (tiražas 2000 egzempliorių, redaktorius B. Mickevičius), 1973 Vingis, 1976–80 – Varšuvos lietuvis. 1960–72 Varšuvoje leistas laikraštis Aušra, 1983–89 (nereguliariai) – lietuvių studentų biuletenis Susitikimai (redaktorius Antanas Venslauskas). Nuo 1986 (su pertraukomis) veikia šeštadieninė lietuvių mokykla. Varšuvos lietuvių sielovada rūpinasi kunigas Robertas Furmanas. Varšuvoje veikia Lietuvos ambasada.
Varšuvos lietuviai Lietuvos ambasadoje susitinka su prezidentu G. Nausėda (pirmoje eilėje trečias iš kairės; 2019 07)
-Varšuva
2271