Váršuvos mókslo bičiùlių draugijà (lenk. Towarzystwo Warszawskie Przyjaciół Nauk), nuo 1807 Karãliškoji mókslo bičiùlių draugijà (lenk. Towarzystwo Królewskie Przyjaciół Nauk), pirmoji Lenkijos mokslo draugija. Veikė 1800–1832 Varšuvoje.
Inicijavo istorijos, kultūros, kraštotyros, lenkų kalbos tyrimus, rūpinosi filosofijos, teisės, gamtos, medicinos, tiksliųjų ir ekonomikos mokslų plėtojimu, rinko muziejines vertybes. Leido tęstinį mokslo darbų leidinį Rocznik Warszawskiego Towarzystwa Przyjaciół Nauk (21 tomas, 1802–1830), žurnalą Pamiętnik Warszawski (1815–1832). Draugijos pirmininkai: vyskupas Janas Chrzcicielis Albertrandis (1800–1808), S. Staszicas (1808–1826), J. U. Niemcewiczius (1826–1832). Žymesnieji nariai: T. Czackis (vienas draugijos steigėjų), F. K. Druckis-Lubeckis, A. T. Działyńskis, G. E. Groddeckas, S. B. Jundzilas, O. Kopczyńskis, S. B. Linde, S. K. Potockis. Po 1830–1831 sukilimo Rusijos imperijos valdžia draugiją paleido.
Varšuvos mokslo bičiulių draugija domėjosi Lietuvos istorija, lietuvių ir kitomis baltų kalbomis. 1802 išklausė T. Czackio informaciją apie K. G. Milkaus lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyną, G. Ostermejerio lietuvių kalbos gramatiką; per Vilniaus vyskupą J. N. Kosakovskį prašė Vilniaus universitetą teikti jai lituanistinių žinių. Draugijos 1806 12 12 viešame posėdyje jos narys K. P. Bogušas perskaitė pranešimą Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę. Su Varšuvos mokslo bičiulių draugijos veikėjais bendravo D. Poška, M. L. Rėza, J. Lelewelis, I. Loboiko.