vartótojiška visúomenė, visuomenė, kuriai būdinga vartotojiška vertybinė orientacija (vartotojiškumas), vis didesnis materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimas. Prekių gausėjimas ir perkamoji galia laikoma žmogaus gyvenimo gerovės ir visuomeninės pažangos svarbiausiais rodikliais. Vartotojiškos visuomenės kritikai (pavyzdžiui, antimodernistai, įvairūs dvasiniai lyderiai, gamtosaugos, kovos su skurdu aktyvistai, antiglobalistai) teigia, kad žmonės perka daug jiems visai nereikalingų daiktų prisidėdami prie socialinės atskirties didinimo, gamtos niokojimo, žmonių išnaudojimo, korporacijų klestėjimo. Dažnai pabrėžiamas didesnio vartojimo neigiamas socialinis poveikis: žmonės tampa vis labiau individualistai ir konkuruoja siekdami materialinės gerovės, dažnai pamina bendruomeniškumą, dvasingumą, draugiškumą. Jie kitus vertina ne pagal asmenines savybes, o pagal tai, ką žmonės gali įsigyti.
Vartotojiškos visuomenės apraiškų (pavyzdžiui, kai materialinių gėrybių įsigyjama daugiau nei sunaudojama) buvo jau senovės civilizacijose (pavyzdžiui, senovės Egipte, Babilonijoje, senovės Atėnuose). Prabangų aristokratų gyvenimo būdą ir madas mėgdžiodavo žemesni socialiniai sluoksniai. Vartotojiška visuomenė ėmė sparčiai formuotis po pramoninės revoliucijos. Tam poveikio turėjo kylantis gyvenimo lygis ir socialinis mobilumas. 19 a. suklestėjęs kapitalizmas lėmė kapitalo (žaliavų, produkcijos, infrastruktūros) reikšmės padidėjimą. Mažinant gamybos sąnaudas ilgainiui susiformavo masinė gamyba, kuri leido pagaminti daug prekių už mažą kainą. Pasiūla ėmė augti labai sparčiai, o didėjantys atlyginimai didino žmonių perkamąją galią. Apsipirkimas tapo viena laisvalaikio ir bendravimo formų. Vakarų visuomenėse, kurias labiausiai paveikė kapitalizmas, pinigai tapo pagrindine siekiamybe. Pavyzdžiui, 20 a. pabaigos tyrimai parodė, kad dauguma studentų rinkosi tam tikras specialybes dėl galimybės užsidirbti daugiau pinigų, o ne norėdami tapti tos srities specialistais ir padėti bendruomenei. Vartotojiškos visuomenės terminas išpopuliarėjo 20 a. 8 dešimtmetyje. Žiniasklaida, reklama, mada, socialinės inžinerijos įvairūs modeliai aktyviai veikia formuodami vartotojų skonį, kurdami gero gyvenimo standartus. Dalis prekių tapo ne būtinybe, bet socialinio statuso ar prabangos simboliu.