vartótojų suverenùmas, vartotojų galimybė per jų pasirinkimo laisvę perkant prekes ir paslaugas daryti įtaką gamintojų veiklai ir rinkos tendencijoms. Vartotojai, turėdami ribotą pinigų kiekį ir siekdami padidinti savo naudą, renkasi prekes ir paslaugas, geriausiai tenkinančias jų poreikius. Prekių, kurių vartotojams nereikia, nepavyksta parduoti, gamintojai patiria nuostolių ir turi nutraukti šių prekių gamybą, ir atvirkščiai – jei tam tikrų prekių paklausa didelė, jų gamyba duoda didelį pelną, jas pradeda gaminti daugiau įmonių ir (arba) esami gamintojai didina gamybos mastą. Vartotojai, priimdami sprendimus, ką pirkti, o ko – ne, vykdo vadinamąjį balsavimą pinigais, kuris lemia, kiek ir kokių prekių bus gaminama, dažnai ir jų kainas. Pasirinkdami tam tikrų gamintojų prekes ir paslaugas vartotojai skatina ir rinkos struktūros pokyčius: gamintojų skaičiaus mažėjimą, kai vienos įmonės gamina pigesnes ar geresnės kokybės prekes nei kitos, ar naujų konkurentų atsiradimą, mažinantį didžiųjų gamintojų rinkos galią. Vartotojai gali rinktis tik iš tų prekių ir paslaugų, kurių tuo metu yra rinkoje, todėl vartotojų suverenumas visada yra ribotas ir ypač sumažėja dėl prekių ir paslaugų deficito, taip pat monopolinėse ir oligopolinėse rinkose. Vartotojų pasirinkimą taip pat veikia reklama, kitos rinkodaros priemonės, informacijos apie įvairių prekių ir paslaugų vartojamąsias savybes trūkumas. Vartotojų suverenumą turi apsaugoti valstybės konkurencijos politika, mažinanti vartotojų pasirinkimo laisvę ribojančių veiksnių (naujų įmonių įėjimo į rinką kliūčių, nesąžiningos konkurencijos, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi rinkoje, kartelinių susitarimų ir kitų) įtaką.
1305