varžai su ašiniais išvadais: a – cilindriniai, b – skridininiai
važas, rezstorius (lot. resisto – priešinuosi), elementas, sudarantis tam tikrą aktyviąją varžą elektros grandinėje. Varžu ribojama ir reguliuojama elektros srovė ir įtampa. Pagal varžos keitimo būdą varžai skirstomi į pastoviuosius (varža nekeičiama), derinamuosius ir keičiamuosius (varža keičiama nuolatos). Pagal voltamperinę charakteristiką skiriami tiesiniai ir netiesiniai varžai. Pastovieji varžai būna įvairių konstrukcijų, pvz., nevielinis cilindrinis varžas yra izoliacinis strypas, paviršiuje turintis ploną elektros srovei laidų sluoksnį, vielinis turi vienasluoksnę arba daugiasluoksnę apviją, dengtą kaitrai atspariu emaliu arba įtaisytą į sandarų metalinį korpusą. Juose dar yra papildomas išvadas (judamasis kontaktas) varžai nustatyti ir keisti. Keičiamieji varžai dažniausiai turi izoliacinį korpusą, elektros srovei laidų sluoksnį (vielinį arba nevielinį), kuriuo stumdomas judamasis kontaktas, ir apsauginį metalinį gaubtą.
Varžas, netiesiškai priklausantis nuo temperatūros, vadinamas termistoriumi, jautrus regimajai ir kitai spinduliuotei – fotovaržu, puslaidininkinis netiesinių charakteristikų – varistoriumi. Elektros srovei laidūs sluoksniai gaminami iš grafito, metalų, jų oksidų, metalo keramikos, puslaidininkių. Varžai naudojami radioelektronikoje, jungiami į tam tikros paskirties elektros grandines.